Straipsnį, tiksliau šią savotišką anotaciją paskatino parašyti nuostabus „Retromobile“ Šilalės kolektyvo siurprizas daugumai klubiečių besilankant Šilalėje 2013 metų rugsėjo 8 dieną, po „Lietuvos žuvienės virimo čempionato 2013“ renginio, vykusio Šilutė (straipsnis čia). Pasibaigus renginiui Šilutėje, buvome pakviesti į ekskursiją po Šilalės rajoną. Ir koks nustebimas buvo mums visiems susirinkusiems, kuomet prisistatė mūsų ekskursijų autobusas. Tai buvo LAZ 699R (rus. ЛАЗ 699Р).

Savo istorija tai nėra senas, senovinis autobusas, tačiau pripažinkime, jog tai vienas iš Lietuvos kelių nykstančiųjų eksponatų, į amžinąją užmarštį bekeliaujantis „kelių mamutas“.

Foto atminčiai

Erdvus, 41 vietų salonas

LAZ 699R – tai tarpmiestinis turistinis autobusas, skirtas dideliems atstumams įveikti. Autobusas buvo  gaminamas Lvovo autobusų gamyklos (rus. Львовский автобусный завод), nuo 1978 m. Kėbulas – vagoninio tipo su nešančiuoju pagrindu, 3 durų, viena vairuotojui bei dvi keleiviams. Sėdynių išdėstymas 4 eilių, po dvi kiekvienoje, sėdynės lektuvo tipo, su reguliuojamu pasvirimo kampu.

Vietos užteko visiems

LAZ 699R 1978 metais keitė jau morališkai pasenusį modelį LAZ 699N (rus. ЛАЗ 699Н). Tačiau masinė LAZ 699R gamyba prasidėjo tik 1983 metais, kuomet galutinai nuo gamybos buvo nuimtas LAZ 697R (ruz. ЛАЗ 697Р).

Pirmosios laidos autobusus ЛАЗ-699Р galima atskirti iš autobuso priekyje esančių aliumininių radiatoriaus grotelių, o patys pirmieji autobusai (maždaug iki 1981 metų) dar turėjo «moskvičinius» stačiakampius žibintus ir mažą kvadratinę emblemą su raide «Л» viduryje.

LAZ 697N Turistas (rus. ЛАЗ 697Н, Турист), 1978 m.

LAZ 697R Turistas (rus. ЛАЗ-697Р Турист), 1981 m.

Nuo 1981 metų žibintai buvo pakeisti į apvalius, o emblema pakeista į didelę «Л» raidę lanke. Ką ir galime stebėti „Retromobile“ klubo narių eksploatuotame autobuse.

Tuo pat metu, pirmoje 1980-ų metų pusėje lygiagrečiai, nedidelėmis partijomis, autobusas ЛАЗ-699Р buvo gaminamas „liuks“ komplektacijoje. Šis autobusas pagrinde buvo skirtas svarbių valstybinių įstaigų aptarnavimui. Šie autobusai išsiskyrė išoriniu dekoratyvinių detalių iš juodos plastmasės gausa (radiatoriaus grotėles, ratų gaubtai, oro gaudyklė ant stogo), taip pat priekinis bamperis su įmontuotais priešrūkiniais žibintais.

 

Autobusas gamintas iki 2002 metų ir per šį laikotarpį buvo ne kartą modernizuojamas, nuolat tobulinamas, tačiau pagrindiniai mazgai, kėbulas ir kt. iš esmės liko nepakitę, pvz. nuo 1990 metų buvo panaikintos vairuotojo durys, dar vėliau pradėti naudoti diskiniai stabdžiai.

Šiek tiek techninių duomenų:

Vietų skaičius: sėdimų vietų skaičius 41, tarnybinių vietų skaičius 2;

Bagažo skyrių talpa 4,38 m3;

Masė 8829 kg, tame tarpe: priekinės ašies: 3250 kg, galinės ašies: 5579 kg;

Pilna masė 12931 kg, tame tarpe: priekinės ašies 4525 kg, galinės ašies 8406 kg;

Maksimalus greitis: 100 km/val;

Įsibėgėjimo laikas iki 60 km/val: 37,0 sek.;

Maksimali įkalnė, 25 %;

Stabdymo kelias, važiuojant 60 km/val: m 32,1 m.;

Kuro sąnaudos, važiuojant 60 km/val: 31,3 ltr/100 km;

Posūkio radiusas, pagal išorinį ratą: 11,2 m.

Variklis: modelis ЗИЛ-509.10 (ЗИЛ-375Я5), benzinas, V-tipo, 8-cilindrai, 108×95 мм, 7,0 ltr, suspaudimo laipsnis 7,3, cilindrų darbo eilė 1-5-4-2-6-3-7-8; galingumas 129 kW, (175 AG) esant 3200 apsukų/min; sukimo momentas 471 Nm (48 кгс-м) esant 1800-2000 apsukų/min; karbiuratorius К-90Б, oro filtras inercinis-tepalinis. Variklis įmontuotas autobuso gale, aušinamas oru.

Transmisija: sankaba – dviejų diskų, pavara – hidraulinė. Pavarų dėžė 5 bėgių, perdavimo skaičiai: I – 6,171; II – 3,402; III – 1.786; IV – 1; V – 0,779; atbulinė pavara – 6,686; sinchronizatoriai II – V pavarose. Kardaninė pavara – vienas velenas.

Ratai ir padangos: ratai – be diskų, 8.0 – 20 su žiedais, tvirtinimas 6 smeigėmis. Padangos 10.00R20 (280R508) mod. И-А185, НС – 16, protektoriaus piešinys – plentinis, spaudimas priekinėse padangose 6,0, galinėse 6,3 kg/cm.

Pakaba: priklausoma, priekinė – pusiauelipsinės lingės ir koreguojančios spyruoklės, stabilizatorius skersinio stabilumo, du amortizatoriai; galinis – taip pat, be stabilizatorių ir amortizatorių.

Stabdžiai: darbinė stabdžių sistema – dviejų kontūrų, su pneumopavara, būgniniais mechanizmais (diametras 420 mm, priekinių antdėklų plotis 140, galinių – 180 mm) atleidimas – kumštelinis. Stovėjimo stabdis – galinių ratų stabdis, pavara – pneumatinė. Atsarginis stabdis subendrintas su stovejimo stabdžiu.

Vairo mechanizmas: modelis МАЗ-500. Vairo mechanizmas – sraigtas su rutuline veržle ir sektorius, hidrostiprintuvas, perdavimo skaičius 23,6, nominalus. Vairo rato liuftas iki 100.

Elektros įranga: įtampa 12V, akumuliatorių baterija ЗЭСТ-1 50ЭМ, 2 vnt., generatorius Г286-А su įtaisytu srovės išlyginimu ir integraliniu įtampos reguliatoriumi Я112-А, starteris СТ130-А2; skirstytuvas Р137, tranzistorinis komutatorius ТК102, degimo ritė Б114-Б, žvakės A11.

Užpildymo talpos ir rekomenduojamos eksploatacinės medžiagos:

Kuro bakas: 282 ltr, benzinas А-76;

Aušinimo sistema: 40 ltr, vanduo arba aušinimo skystis;

Variklio tepimo sistema (su tepalo radiatoriumi): 8,5 ltr, demisezoninis tepalas М-8В, М-6/10В, žieminis ДВ-АСЗп-10В;

Agregatų masė (kg):

Variklis su įranga ir sankaba: 490;

Greičių dėžė: 216;

Kardaninis velenas: 30;

Priekinis tiltas: 398;

Galinis tiltas: 720;

Kėbulas: 4610;

Ratas su padanga: 110;

Radiatorius: 35.

Dar kartą norime pasidžiaugti, jog turėjome nepakartojamą malonumą prisiliesti prie šio savotiško kelių gražuolio. Ačiū žmonėms, išsaugojusiems bei toliau puoselėjantiems šią transporto priemonę.