Šis automobilis pagamintas 1926 m. Italijoje, jo markė – „FIAT”, modelis -„503”.
„Fabrika Italiana Automobilo Turino” (itališkų automobilių gamykla Turine) arba „FIAT” buvo įkurta 1898 m. Iškart po pirmo pasaulinio karo pabaigos gamyklos inžinieriai sukūrė labai gerą automobilį – FIAT 501, kuris atnešė pirmą didžiulę sėkmę firmai. Iki 1926 m, tai yra mažiau nei per 8 metus buvo pagaminta ir parduota daugiau nei 45000 šio modelio automobilių.
Bet dar didesnė sėkmė laukė sekančio FIAT modelio – „503”. Sukurtas ant „501” modelio agregatų bazės, šis automobilis turėjo kur kas didesnę kėbulų gamą ir visiškai naują radiatoriaus apdailos ir kapoto formos sprendimą – jie buvo kampuoti. Šio modelio automobiliams buvo montuojamas seno modelio „501” 4 cilindrų variklis, kurio darbinis tūris 1460 cm3, prie šio variklio montuojama 4 pavarų greičių dėžė. Mechaniniai stabdžiai pirmą kartą „FIAT’o” istorijoje buvo sumontuoti visuose ratuose. Automobilis visumoje gavosi veržlus ir stilingas. Automobilio kampuotumas (ypatingai „torpedo” kėbulo išpildyme) automobilį darė panašų į „Rolls Royce” bet suprantama, už žymiai mažesnę kainą. Ypatingai automobilį puošė ratlankiai, kurie priminė medinius ratus su stipinais, nors iš tikrųjų jie buvo štampuoti iš metalo, o taip pat figūrinis priekinis bamperis, kuris sukniedytas iš dviejų grakščiai išlenktų juostų.
Dar vienas ypatumas – penkiavietis „FIAT 503” automobilis turėjo tik trejes dureles: vietoje vairuotojo durelių (o vairuotojas kaip ir „Rolls Royce” sėdėjo dešinėje pusėje) iš išorės buvo tvirtinamas atsarginis ratas. Vidaus apdaila ir pakeliamas stogas buvo siūnamas iš odos parenkant spalvą pagal paties kėbulo spalvą. Vieta bagažui buvo gale kėbulo ant atlenkiamos grotuotos lentynėlės su diržais, pritvirtintos prie išorinės kėbulo panelės.
Be „Torpedo” kėbulų dar buvo gaminami „Kabrioletai”, „Limuosine” su šešiais šoniniais langais, „Coupe” (su atvira vieta vairuotojui ir šalia sėdinčiam keleiviui), o taip pat dviejų vietų „spieder” (tokia terminologija buvo naudojama gamybos metu) automobiliai. Automobilis, kuris šiandien saugojamas muziejuje Rygoje, į Latviją pateko 20-aisiais, o 1926 m. šį automobilį įsigijo Nikolajus Stumbriks, tuo metu dirbęs miesto autobuso vairuotoju ir mechaniku. N. Stumbriks šį automobilį naudojo šeimos reikalams, kartais su juo vežiojo keleivius. 1940 m. okupavus Latviją sovietams automobilis buvo rekvizuotas ir paskirtas NKVD tarnybai. Įdomus faktas – bet N. Stumbriksas sugebėjo ten įsidarbinti vairuotoju ir dirbo su šiuo automobiliu…
Kiekvienas solidus automobilis, kaip ir solidi pilis, turi savo legendą…
Remiantis šio „FIAT’o” legenda, prasidėjus karui N. Stumbriks šį automobilį nuvežė į savo namus. Neužilgo jis, kaip buvęs NKVD darbuotojas, buvo areštuotas ir atsidūrė liūdnai pagarsėjusiame Salaspils koncentracijos lageryje. Vienas iš prižiūrėtojų buvo vietinis, pasisekė susitarti ir N. Stumbriksas pabėgo. Vėliau pateko pas partizanus, o namo grižo jau po karo…
Įdomus faktas, kad nei vokiečių, nei po karo rusų šis automobilis nesudomino (gal būt buvo per senas?). 1960-aisiais metais jis papuolė i Rygos kino studiją ir buvo filmuojamas šioje ir kitose kino studijose mažiausiai 75 filmuose.
1986 m. iniciatyvinė būsimo muziejaus grupė nutarė nupirkti šį automobilį. Dalykas pasirodė ne iš lengvųjų, reikėjo praeiti 4 komisijas ir gauti 12 biurokratų vizas kol gavo leidimą įsigyti šį „FIAT’à”. Šis klausimas buvo sprendžiamas Latvijos automobilių ir plentų ministerijos lygyje. Leidimas gautas, bet galutinė suma, už kurią galima buvo galima nusipirkti šį automobilį, buvo daugiau nei įspūdinga – už gerai „pavargusį” „FIAT’ą” buvo paprašyta 7700 pilnaverčių rublių. Tai buvo brangiau nei tuo metu kainavo naujas „žiguliukas”! Teisybė, kad tokius pinigus tuo metu galėjo sumokėti tik „išprotėjęs” ir pavydus oldtaimerių mėgėjas… Tai buvo pirmas automobilis, specialiai įsigytas būsimam muziejui.