Vilnius/Kaunas (LT) – Maskva (RUS) – Sankt Peterburgas (RUS) – Narva (EE) – Kaunas/Vilnius (LT)

2013 metų ankstyvą pavasarį, 9 Retromobile klubo nariai pasiryžo įgyvendinti unikalų sumąstymą – kemperiais keliauti į Rusijos sostinėje Maskvoje kovo 7-10 dienomis vyksiančią kasmetinę senovinės technikos bei antikvariato parodą Krokus Expo parodų komplekse.

O kad kelionė būtų dar turiningesnė bei išsamesnė, prie šio tikslo, buvo nusibrėžti kiti tikslai, tokie kaip – aplankyti Tankų muziejų Latvijoje, Maskvoje užsukti į atitinkamos tematikos senovinių automobilių muziejų, aplankyti patį miestą, Raudonąją aikštę, pasivažinėti metro ir kt. O, kad dar mažai nepasirodytų, taip pat buvo sumąstyta aplankyti antrąjį pagal dydį Rusijos miestą Sankt Peterburgą, tikslu aplankyti Retromobile senovinės auto-moto technikos draugus bei žinoma patį miestą, Žiemos rūmus, kreiserį Aurorą ir kt.

Susiderinę programą, pilnutinai jai pasiruošę tiek morališkai, tiek fiziškai, paruošę du kemperius, leidomės į kelionę. Kiek neramino orų prognozės, jog oras Maskvoje bei Piteryje šals, naktimis bus iki – 20 C. Vienok, suplanuoto neatšauksi. O ir viena iš didžiausių mus dominančios tematikos parodų ne taip dažnai vyksta.

Ne kartą teko girdėti: „Lietuvos keliai geriausi visoje Sąjungoje“ (čia dar kai mes buvome TSRS sudėtyje). Tačiau tik pravažiavę Lietuvos sieną ir atsidūrę iš pradžių Latvijoje, o vėliau Rusijoje, supratome kas slepiasi po šiais žodžiais. Ten kelių faktiškai „nėra“. Būna gerų ruožų, bet didžioji dalis – visiška bekelė. Teko mažinti greitį ir judėti daug lėčiau. Tai kiek vargino, tačiau kadangi visi be išimties klubo nariai vairavo, tai pasidalindami vairavimu, gan sparčiai judėjome į priekį.

Pirmasis mūsų tikslas – Latvijoje, Svente miestelyje (šalia Daugpilio) esantis tankų muziejus. Apie šį muziejų bus parengtas atskiras reportažas, todėl prie jo neapsistosime.

Maskvoje buvome 3 val. ryto. Susiradome parodų rūmus ir prie pat jų įsikūrėme nakvynei.

Iš ryto traukėme į parodą.

Keletas parodos eksponatų

Paroda ir nustebino ir nuvylė. Nustebino besiformuojančiu oldtimer judėjimu Rusijoje, restauracinėmis dirbtuvėmis, atitinkamos tematikos paslaugų teikimų, o taip pat nustebino be galo didelėmis kainomis. Nuvylė – eksponatų negausa, kaip iš Rusijos bei jos neaprėpiamų mąstų – tikėjomės daugiau. Apie parodą bei jos ekponatus skaitykite čia.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi parodoje teužtrukome 4-5 valandas, turėjome nuostabaus laiko praleisti Maskvos mieste. Tiesa, parodoje netikėtai mums, o taip pat tikėtina netikėtai ir mūsų naujajam draugui Arūnui, prie vieno prekystalio, prekiaujančio oldtimer literatūra, įvyko susipažinimas. Tikras šokas, kuomet Arūnas mus pakvietė prie jo eksponato parodoje. Neabejotina, jog šis eksponatas – buvo įspūdingiausias visoje parodoje.

Tai sovietų karo laikų naikintuvas JAK-1 (ЯК-1), 2012 metais iškeltas iš pelkių Rusijoje ir šiuo metu pilnutinai restauruojamas. Atsitokėję po nemažo šoko, iš karto gavome kitą ne ką mažesnį – kvietimą apsilankyti Arūno vadovaujamame „Technikos muziejuje“, esančiame Maskvoje. Po tokio kvietimo, bet koks mūsų noras aplankyti kitus Maskvos muziejus – akimirksniu išgaravo. Apsilankymui susiderinome visą kitą dieną, nes ši ėjo į pabaigą, o ir Maskva dar buvo „nepaimta“.

Iš parodos patraukėme į miestą. Būnant Maskvoje ir nepasivažinėti metro – tai tas pats kas nebūti Maskvoje.

Yra teigiama, jog Maskvos metro – vienas gražiausių metro pasaulyje. Ko gero turėtume tam pritarti. Kuo labiau vykstame arčiau miesto centro – tuo metro stotys darosi vis gražesnės. Nuo parodos vietos iki centro metro vykome apie 30 min., išlipome Raudonojoje aikštėje.

Vėliau vykome prie amžinosios ugnies bei į įžymiąją Arbato gatvę.

Arbato gatvė

Nors šaltukas spaudė apie -10 C, tačiau tai nuotaikos negadino.

Prisirinkę didmiesčio įspūdžių traukėme namolio ant ratų.

Visa kita diena – „Technikos muziejuje“, tikslus pavadinimas „Vadimo Zadorožnovo Technikos muziejus“. Lankėmės ne tik ekspozicijos salėse, bet ir restauracinėse dirbtuvėse, garažuose, buvo nerealiai smagu bei įspūdinga.

Apie „Technikos muziejų“ skaitykite čia. Pasakojimas apie muziejaus motociklų ekspoziciją čia.

 

Vakare išvažiavome šiaurės kryptimi, į Sankt Peterburgą. Vėl prastas kelias, vėl tie patys namai namukai, didžiulės tvoros ir dulkės.

Kolektyvas kelionėje nenuobodžiavo

Sustojimas Rusijos glūdumoje pietums

Po ne itin varginančios kelionės atsidūrėme Sankt-Peterburge

Sankt-Peterburge vykome pas mūsų draugus Demidovskius, turinčius savo restauracines dirbtuves, nemažą skaičių sunkiosios technikos.

 

Jau anksčiau žinojome, jog Demidovskiai restauruoja autobusą ZIS 8. Tačiau tai ką pamatėme – buvome didžiai nustebinti darbo kruopštumo. Viskas, iki pat paskutinio varžtelio daroma išimtinai pagal brėžinius, jokio nukrypimo. Neabejojame – jog taip ir turi būti dirbama. Paklausus iš kur žinios bei daug originalių dalių, mums buvo atsakyta, jog beveik viską ima iš „istorijos“, t.y. iš Sovietų – Suomių karo palikimo. Tuose miškuose, kurie po karo priklauso sovietams nebuvo vykdomi jokie kasinėjimai ar išsamesnės paieškos nuo pat karo pabaigos (1940 m. kovo mėn.).

Su pagrindiniu ZIS 8 restauratoriumi

Pasisvečiavę pas Demidovskius, apsikeitėme dovanomis, mums padovanojo jaunesniojo Demidovskio Čekaliovo išleistą knygą „Legendos atgimimas“.

Pripažinsime, jog Sankt-Peterburgas mums paliko didesnį įspūdį nei Maskva. Žiemos rūmai.

Įžymusis „Ermitažas”

Priešais „Ermitažo” vartus

Kreiseris „Aurora”

Pasisvečiavę Sankt-Peterburge, vakarop patraukėme namolio. Namo vykome per Estiją, per Narvą.

Be techninių nesklandumų abejiems automobiliams, viso pravažiavę arti 2700 km., pilni įspūdžių bei troškimo ateityje pamatyti dar daugiau, grįžome namo.

Kitos kelionės akimirkos.

Policijos patikrinimas

 

Vienas iš neįgyvendintų kelionės tikslų – rusiška pirtis Rusijoje. Tebunie tai kitas tikslas ateityje.