dav

Ko gero visi istorinės technikos gerbėjai žino, jog nuo 2021 m. vasario mėn. 1 dienos keičiasi transporto priemonių vertinimas tikslu pripažinti ją istorine motorine transporto priemone. Transporto priemones tikslu pripažinti jas istorinėmis numatoma, jog vykdys technines apžiūrų paslaugas teikiančios įmonės.

Džiaugiamės, jog turėjome galimybę iš labai arti net 9 metus stebėti istorinės technikos vystymosi bei keitimosi tendencijas. Istorinių transporto priemonių vertinimo tvarka, kuomet teisė vertinti buvo suteikta istorinių transporto priemonių asociacijoms, veikė nuo 2012-05-01 iki 2021-01-31. Per šį laikotarpį buvo įvertinta arti 3400 transporto priemonių – lengvųjų automobilių, motociklų, sunkvežimių, autobusų.

Džiaugiamės, jog sukurta vertinimo sistema pasinaudojo istorinės technikos gerbėjai ir jos dėka į gatves išriedėjo vis daugiau ir daugiau istorinės technikos.

Tačiau gyvenime, kaip ir pasakoje, ateina pabaiga. Norėtumėme kartu su Jumis pažvelgti kodėl buvo keičiama transporto priemonių vertinimo sistema. Jaučiame, jog turime tam ne tik moralinę teisę, tačiau ir pareigą informuoti visuomenę kas įvyko ir kodėl priimtas būtent toks, o ne kitoks sprendimas.

Didėjant istorinių transporto priemonių parkui, natūralu, pradėjo didėti problemos.

Didžiausia ir nemaloniausia problema, jog šia vertinimo sistema pradėjo naudotis žmonės bei tų žmonių sukurtos asociacijos, nieko bendro neturinčios su istorine technika bei šio judėjimo vystymu. Pradžioje atsargiai apie tai signalizuodami vertinimo tvarką administruoti privalančiai institucijai – Lietuvos transporto saugos administracijai (anksčiau vadinosi – Valstybinė kelių transporto inspekcija), nesulaukėme absoliučiai jokios reakcijos, tik nuolatinius pažadus ateityje peržiūrėti vertinimo tvarkos vykdymą. Laikas ėjo, tvarka nebuvo koreguojama, į mūsų pastabas nebuvo reaguojama. O štai gatvėse pradėjo pasirodyti istoriniais numeriais pasipuošusios transporto priemonės, kurios savo išvaizda ir „istorinio statuso suvokimu” toli gražu daugelio entuziastų vertinimu neatitiko net elementarių istorinių kriterijų.

Netruko ilgai išsiaiškinti iš kur vėjas pučia…

Bandymai apeliuoti į LTSA kuruojamą istorinių transporto priemonių vertinimo sritį ir toliau nedavė rezultatų. Nieko kito nebeliko, kaip savas tiesas įrodinėti teisminiu keliu. T.y. teisminiu keliu įrodinėti, jog į vertintojų gretas negali būti įrašyta ne istorinės pakraipos transporto gerbėjų organizacija. Siekdami nei savęs, nei LTSA per daug neapsunkinti teisės aiškinimu, asociacija „Retro rūmai“ 2019 metų pabaigoje iniciavo vienos iš į vertintojus įrašytos asociacijos išbraukimą iš sąrašų. 2020-03-18 Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendimu nurodė, jog „Retro rūmai“ teisūs, ir konkreti asociacija dėl netinkamai LTSA vykdomos vertinimo tvarkos administravimo turi būti išbraukta iš vertintojų sąrašų.

Iš esmės šiuo 2020-03-18 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu įvyko lūžis, kuris turėjo eilę sprendimų, privedusių iki vertinimo tvarkos pakeitimo.

Gavosi labai paradoksali situacija – LTSA (buvusi VKTI) 2011-10-06 priėmusi įsakymą dėl transporto priemonių vertinimo tvarkos įsigaliojimo (nuo 2012-05-01), nuo pat pradžių netinkamai ją vykdė. Ir ne tik, kad netinkamai vykdė, net nesiteikė jos pakoreguoti, pataisyti, ar kaip kitaip išsiaiškinti kylančias negeroves, apie kurias asoc. „Retromobile“ signalizavo jau nuo 2012 metų lapkričio mėnesio.

LTSA pateikė skundą dėl 2020-03-18 ginčų komisijos sprendimo ir išaiškėjo labai fenomenalus dalykas – iš 17 į vertintojų sąrašus įrašytų asociacijų net 12 įrašytos pažeidžiant tą pačią vertinimo tvarką! Kitaip tariant 12 asociacijų vertino transportą tikslu priskirti jį istoriniam, būdamos neteisėtai įrašytos į vertintojų sąrašus. Savo skundu LTSA ne tik tą pripažino, tačiau tuo pagrindu bandė teigti, jog nusistovėjo tokia praktika ir ne va viskas čia gerai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-14 LTSA skundą atmetė. Dar daugiau, administracinis teismas griežtai ir kategoriškai pasisakė dėl tokios LTSA nekompetencijos, neatsakingumo, nurodydamas, jog susidarė absoliučiai nenormali situacija – valstybinė institucija pati priėmė teisės aktą ir pati jį netinkamai vykdė!

Akivaizdu, jog LTSA vadovybė suvokė savo nekompetencijos pasekmes, ir taip pat suvokė gresiančią jai atsakomybę, kuomet iš sąrašo išbraukus 12 asociacijų, jų įvertintos transporto priemonės neteks istorinio statuso (tai kiek daugiau nei 1000 tr.priemonių). Atitinkamai tokios transporto priemonės neteks teisės į istorinius numerius, neteks teisės į 5 metų techninę apžiūrą. Kils triukšmas, ir finansinė atsakomybė. Kas dėl to atsakys? Natūralu, jog žmonės pyks ant tokių asociacijų. Tik ar jos dėl to kaltos? Asociacijos strėles perteiks į LTSA.

Kaip LTSA nuo viso to išsisukti? Ogi elementariai – iš sąrašo išbraukti ne 12 asociacijų, o visas 17! Štai problema ir išsprendžiama. Tačiau iškyla kita problema – kam pavesti vykdyti vertinimo tvarką? Pati administracija neturi nei žmogiškųjų resursų, žinių, nei finansinių galių, nei žinoma noro tuom užsiimti. Taigi, vertinimo funkciją reikia pavesti atlikti kontroliuojamai ir nuo LTSA priklausančiai organizacijai. O tokia tėra viena vienintelė, susijusi su transporto priemonėmis – Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“. Štai ir viskas – ratas užsidaro. Tiesa, yra dar vienas pliusas, kuriuo LTSA pasinaudoja. Tokiu būdu LTSA „nusiplauna rankas“ nuo bet kokios veiklos su istorinėmis transporto priemonėmis. T.y. nereikia priiminėti asociacijų prašymų, nereikia (nors ir formaliai) tikrinti pateiktų prašymų, nereikia sudarinėti istorinių tr.priemonių sąrašo, galų gale nereikia spręsti absoliučiai jokių klausimų nei su tr.priemonių valdytojais, nei su asociacijomis. Nelieka jokių teisminių ginčų… ramu…

Paklausite prie ko čia istorinė technika ir techninių apžiūrų įmonės? Atsakome – ne prie ko! Tai du, visiškai skirtingi veiklos barai. Tačiau ar LTSA tai domina? Žinoma ne, jie turi problemą, ir tokiu būdu ją sprendžia. O istorinė technika ir jos gerbėjai ? O kam jie rūpi?

Gudresnis ir įžvalgesnis skaitytojas galėtų kiek mums paprieštarauti ir pasakyti, jog „Transeksta“ čia rankas įkišo, pamatė šiokius tokius pinigus ir bando po savo sparneliu „paimti“ istorinę techniką. Atsakome – nemanytume. „Transekta“ – tai techninės srities specialistai, išmanantys technikos mazgus nuo A iki Z. Tačiau transporto istorija – ne jų sritis. O ir finansinės lėšos ne tos, kad labai juos domintų.

Visame pasaulyje, absoliučiai visose Europos Sąjungos šalyse, istorinį statusą transportui priskiria istorikai-restauratoriai, šios srities žinovai, istorinės technikos gerbėjai bei šių gerbėjų organizacijos. Ir tik Lietuvoje tai niekam nerūpi. Tačiau kai žinai tokio sprendimo priėmimo „užkulisius“ – viskas sustoja į savo vietas. Tik ar tai logiška?

Ačiū kurie buvo su mumis ir mumis pasitikėjo.

Sėkmės kelyje su istorine technika!

P.S. Asoc. „Retromobile“ išduoti sertifikatai ir toliau išlieka galioti.

Facebook'as
X

Išsirinkite žurnalą


Įveskite savo duomenys

Vardas ir pavardė

Telefono numeris

El. pašto adresas

Toliau

Įveskite adresą

Galtvė, namo ir būto numeris

Miestas

Šalis

Toliau

Pasirinkite savo banką