KAG-4
KAG‑4 – pamirštas Lietuvos technikos istorijos puslapis
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva, kaip ir kitos Sovietų Sąjungos respublikos, susidūrė su didžiuliu transporto trūkumu. Miestams augant, o susisiekimui tarp gyvenviečių tampant vis svarbesniam, autobusai tapo viena reikalingiausių transporto priemonių. Tačiau pramonės pajėgumai buvo riboti, todėl vietinės iniciatyvos dažnai bandė spręsti problemas savarankiškai. Vienas tokių bandymų – lietuviškasis autobusas KAG.
Santrumpa KAG reiškia Kauno automobilių gamyklą (kai kuriuose šaltiniuose – Kauno autokėbulų gamykla), kuriose pokario metais buvo vykdomi įvairūs transporto remonto ir perdirbimo darbai. KAG buvo vienas pirmųjų bandymų ne tik remontuoti, bet ir savarankiškai sukurti keleivinį autobusą, pritaikytą vietos sąlygoms.
Apie tai, kaip gimė autobusai KAG galite susipažinti su Retromobile pateiktu straipsniu„Autobusai iš Kauno“.
KAG-3 kėbulas buvo gaminamas vietoje – daug rankų darbo, medinis karkasas (bukas bei uosis), apkaltas metalinėmis skardomis. Tokia konstrukcija leido greitai ir pigiai pagaminti transporto priemonę, nors ilgaamžiškumas ir komfortas nebuvo aukščiausio lygio.
Ko gero daugelis, besidominčių lietuviškųjų autobusų istorija žino, jog masiškiausias KAG gaminys buvo su indeksu „3“. Bet ar buvo su indeksu „4“, „5“ ir pan.?
Tai štai, Kauno autoremonto gamyklos specialistai neapsiribojo vien KAG-3 modelio gamyba, ir laikui bėgant suprato, jog būtina tobulinti ir ieškoti sprendimų jų gaminamo autobuso modernizavimui.
Jau 1957 metais grupė konstruktorių, kuriems vadovavo V.Pupeika, pradėjo ištisai metalinės konstrukcijos autobuso ant tos pačios „GAZ-51” važiuoklės projektavimą. Po dviejų metų toks autobusas su panoraminiais priekiniais ir galiniais stiklais, įstiklintais stogo šlaitais, gavęs indeksą „KAG-4”, buvo parodytas Kaune, Ąžuolyne vykusioje tradicinėje žemės ūkio parodoje.
Gamykla pagamino du keleivinius naujo modelio „kagus” ir vieną krovinių furgoną „KAG-41”. Pirmasis autobusas buvo perduotas į Kauno autobusų parką bandomajai eksploatacijai, kuriam buvo priskirtas Nr.274 garažo numeris. Kiti du autobusai nukeliavo į Maskvą, ir keletą metų buvo demonstruojami liaudies ūkio pasiekimų parodoje šalia LTSR paviljono.
KAG taip ir netapo masinės gamybos modeliu. Jis buvo gaminamas nedideliais kiekiais, dažnai beveik „rankiniu būdu“. Vėliau, Sovietų Sąjungai centralizavus autobusų gamybą (pavyzdžiui, atsiradus PAZ, LAZ ar vėliau LiAZ modeliams), vietinės iniciatyvos tapo nereikalingos. O ir sovietų valdžia nematė reikalo didinti gamybinius pajėgumus. Pirmiausiai tam būtų reikėję milžiniškų investicijų, antra – Lietuvos TSR teritorijoje masinė autobusų gamyba „neįsikomponavo“ į bendrą TSRS auto pramonės strategiją. O kur dar šalia esančio Rygos autobusų fabriko veikla, gaminant RAF autobusus? TSRS valdžia didesnį dėmesį auto pramonės vystymui skyrė Latvijoje, Lietuvai paliekant žemės ūkį, gyvulininkystę ir pan. Šie ir panašūs susidėlioję faktoriai lėmė, jog KAG ateitis nesišvietė perspektyviai. Būtent tai ir įvyko.
Kauno autoremonto gamykla ne tik, kad nevystė KAG-4 projekto, bet ir KAG-3 nebuvo tobulinamas, ir buvo gaminamas tiek, kiek reikėjo gyvybiškumui palaikyti, idant transporto riedėtų kaimo keliukais.
Šiandien KAG-4 primena tik archyvinės nuotraukos, pavieniai brėžiniai ir specialistų prisiminimai.
Nors KAG buvo technologiškai paprastas ir trumpalaikis sprendimas, jo reikšmė – simbolinė ir istorinė:
KAG gali būti vertinamas kaip retas lietuviškos techninės minties pavyzdys, vertas dėmesio istorinio transporto entuziastų ir muziejininkų.
KAG – tai ne tik autobusas, bet ir pasakojimas apie pokario Lietuvą: kuklias galimybes, didelius poreikius ir žmones, kurie bandė spręsti problemas turimomis priemonėmis. Nors jis seniai išnyko iš kelių, jo vardas išlieka svarbiu Lietuvos transporto istorijos puslapiu.
Ištrauka iš žurnalo „Mokslas ir technika“, 1959 m.
Kaune bus gaminami metaliniai autobusai
Autobusų kėbulų remonto gamyklos kolektyvas ruošiasi gaminti ištisai metalinius autobusus.
Konstruktorių skyrius, vadovaujamas prityrusio inžinieriaus V. Pupeikos, dar 1957 metų pabaigoje pradėjo ruošti naujo autobusu KAG-4 projektą. Kėbulas ištisai metalinis, rėmas iš “U” formos skardos. Autobusas gaminamas ant automobilio GAZ-51 šasi, pailginant jį ir perdirbant kai kuriuos mazgus.
Naujasis KAG-4 (1 pav.) – tai 24-rių sėdimų vietų autobusas, skirtas keleiviams vežioti į užmiesti. Pažiūrėti jis gražus, dinamiškos formos. Stoge įdėtieji stiklai praleidžia daugiau šviesos. Patobulinta ir autobusu ventiliacija. Patogesnės sėdynės, jų išdėstymas. Vairuotojo kabinos priekyje įdėti lenkti stiklai, todėl geresnis matomumas, ir vairuotojui bus lengviau dirbti.
Autobuso ilgis 6576 mm, plotis 2400 mm, aukštis 2720 mm; nepakrautas autobusas sveria 3500 kg. Lyginant su dabar gaminamu KAG-3, pastarasis bus 230 kg lengvesnis. Gamybos technologija leis daug darbų mechanizuoti. Panaudojami automatiniai taškinio suvirinimo aparatai.
Skardininkų brigada, vadovaujama Kauno Politechnikos instituto auklėtinio inž. Stogevičiaus, gamina bandomąjį autobusą.
Nuotraukos iš V.Pupeikos šeimos albumo
Išvyka į Minską
Retromobile
