PAZ 672, dar kitaip „pazikas” – tai mūsų tėvų ir senolių gražybiniai maloningai vadinamas tarpmiestinis (gal netgi tiksliau – tarprajoninis, tarpkolūkinis) autobusas PAZ (Pavlovskij Automobilnyj Zavod). Kažin ar atsirastų bent vienas vyresnės kartos atstovas, kuris nėra jame važiavęs. Kiek prisiminimų, kiek laiko praleisto laukiant šio autobuso, kiek laiko jame važiuota, kol pukšėdamas, vos vos judėdamas jis kantriai stumiasi į priekį. Tačiau jis juda, atkakliai, nuosekliai, jis važiuoja ir jam alternatyvų nėra, nes LAZ‘ai, LIAZ‘ai, IKARUS‘ai – aukštesnės klasės autobusai, ir jiems kaime ne vieta. Vienintelis daugiau ar mažiau lygiavertis kelio draugas – KaVZ‘as.
Dar šiandieną gan jauni žmonės puikiai prisimena važiavimą su juo į kolūkių laukus, į mokyklines ekskursijas į Vilniaus Gedimino pilį, į Kauno Karo muziejų, Zoologijos sodą, į Rumšiškes, į Anykščius, prie Puntuko, kitus miestus.
Laikai keičiasi ir „Pazikas“ – sparčiai nykstanti autobusų rūšis mūsų keliuose. Nieko nepadarysi – laikas daro savo ir smerkti nėra ko. „Pazikus“ keičia ekonomiškumas, ekologiškumas, galų gale modernumas.
Gerbdami ir vertindami auto-moto technikos istoriją negalime „paziko“ nurašyti į technikos istorijos šiukšlyną. Asociacija „Retromobile“ turėjo nemažai paplušėti kol surado dėmesio vertą „paziką“, ir mums pavyko! Tai nėra idealumo viršūnė, prie jo dar reikia oi kaip paplušėti, tačiau jis pakliuvo į tas rankas, iš kurių tikrai neiškeliaus pas metalistus.
Negalime nepastebėti, jog kai kurių Lietuvos miestø bei miestelių autobusų parkai visgi suprato technikos istorijos svarbą, ir savo garažuose yra užlaikę keletą „pazikų“ ateities kartoms. Negalime nepaminėti Prienų bei Biržų autobusų parkų, kur mūsų žiniomis yra net keli „pazikai“. Tikimės, jog ir kiti autobusų parkai savo garažuose atrastų vietos šiam savotiškam gražuoliui, tereikia tik noro ir šiek tiek pastangų.
Autobusas PAZ 672 gamintas nuo 1968 iki 1989 (kai kuriais duomenimis iki 1990). Jo pirmtakas PAZ 652 (foto).
Autobusas buvo skirtas rajoniniams ir tarpmiestiniams maršrutams su nedideliu keleivių srautu (nors pasitaikydavo įvairiai). Jis nedaug skyrėsi nuo PAZ 652, ir tik 1975 metais buvo modernizuotas ir gavo inicialą „M“ – PAZ 672M. Iš esmės jis nieko nesiskyrė, buvo “įmontuoti” priešrūkiniai žibintai, pakeistas posūkių dizainas. Kai kurie šie modeliai turėjo tik vienas keleivių įlaipinimo duris (priekines), tokiu būdu buvo galima papildomai įtalpinti dvi sedynes keleiviams. Nuo 1990 metų gaminamas jau kitas PAZ modelis „3205” (foto).
Mielojo “paziuko” istorija baigėsi negrįžtamai.
Techniniai PAZ 672 duomenys:
– ilgis – 7150 mm;
– plotis – 2440 mm;
– aukštis – 2952 mm;
– ratų bazė – 3600 mm;
– masė – 4535 kg;
– masė pakrauto – 7825 kg;
– sėdimų vietų – 23;
– stovimų vietų – 22. Tačiau realiai galėdavo vežti iki 100 žmonių.
– maksimalus greitis – 80 km/h;
– kuro sąnaudos – 20,5 l/100 km. Taip teigia informaciniai pranešimai. Tačiau žinovai vienareikšmiai tvirtina – 25 l/100 km minimum.
– variklis – ЗМЗ-672, karbiuratorius V formos, keturtaktis, aštuonių cilindrų (V8);
– variklio tūris – 4,25 l;
– variklio galia – 115 AG;
– benzinas – A-72;
– kuro bako talpa – 105 l;
– greičių dėžė – mechaninė, 4 pavaros;
– padangų dydis – 8,25-20.
Palinkėkime „Retromobile“ klubo nariui visokeriopos sėkmės eksploatuojant „paziką“ ir tikimės jį pamatyti oldtimer renginiuose.
Pagarbiai, Asoc. „Retromobile“
P.S. Straipsnį apie PAZ 672 renesansą skaitykite čia
