Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui
Gedimino pr. 11, 01103 Vilnius

 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
J. Basanavičiaus g. 5, 01118 VilniusKultūros paveldo departamentui
Šnipiškių g. 3, 09309 Vilnius

 

DĖL ISTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠSAUGOJIMO IR JŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ

 

     Istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“, Dzūkijos senovinės technikos klubas, Lietuvos senovinių automobilių ir motociklų mylėtojų asociacija, tęsiančios antikvarinės technikos mylėtojų judėjimo ,,Rieduva“ veiklą (toliau senovinės technikos visuomeninės organizacijos– STO) vienija asmenis, ieškančius, restauruojančius ir visuomenei pristatančius išsaugotus technikos istorijos paminklus – automobilius ir motociklus (senesnius nei 30 metų).
     Vienas pagrindinių šių visuomeniniais pagrindais veikiančių organizacijų tikslų – suburti, suvienyti senovinių transporto priemonių savininkus, valdytojus, mylėtojus ir kitus joms neabejingus žmones, institucijas, rūpintis senovinės technikos restauravimu, sutvarkymu ir išsaugojimu, kad ji netaptų beverčiu metalo laužu, taip pat drauge spręsti kylančias problemas. Populiarinant istorines transporto priemones STO organizuoja įvairius renginius, leidžiami leidiniai šia tematika, bendradarbiaujama su užsienio šalių senovinę techniką puoselėjančiomis visuomeninėmis organizacijomis keičiantis informacija, patirtimi, rengiamos konferencijos, seminarai, taip pat vykdoma plati švietėjiška veikla, nes nemažai senovinės technikos mylėtojų neretai vien dėl žinių trūkumo netinkamai rūpinasi šio istorinio paveldo išsaugojimu. Visa tai atliekama antikvarinę techniką puoselėjančių visuomeninių organizacijų narių lėšomis.
     Renginiuose antikvarinės technikos paradai ir ekspozicijos susilaukia didžiulio žmonių susidomėjimo, šiuos renginius plačiai nušviečia Lietuvos ir užsienio žiniasklaida. Tokie renginiai tampa stimulu įvairaus amžiaus žmonėms pradėti domėtis senovine technika, o per ją – ir valstybės istorija. Istorijos pažinimas ugdo meilę Tėvynei, o susidomėjimas technikos istorija, jos restauravimu didina jaunų žmonių užimtumą ir tampa viena iš paskatų pasilikti šalyje, visuomenė skatinama ne barbariškai naikinti, o puoselėti senovinę techniką, saugoti istorinį paveldą
     Jau yra susiklosčiusi tradicija vykti į panašaus pobūdžio renginius užsienio valstybėse (dažniausiai – į Latviją ir Lenkiją), kur tenka atstovauti Lietuvai ir formuoti tarptautinę nuomonę apie Lietuvos visuomenės, valstybės ir valdžios požiūrį (deja, dažnai labai besiskiriantį nuo įprasto Europos Sąjungoje) į technikos paveldą.
     Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, reglamentuojančių antikvarinių transporto priemonių registravimą, apskaitos vykdymą, draudimo, techninės apžiūros ypatumus ir kt. Paradoksas, tačiau joms taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kasdienio naudojimo transporto priemonėms: draudimas, techninė būklė, techninė apžiūra kartą per dvejus metus ir kt. Asmuo, įsigijęs restauruotiną nevažiuojančią transporto priemonę, yra priverstas registracijos metu ją apdrausti, nors realiai ji išvažiuos į gatvę po daugelio mėnesių ar net metų. Reikalaujama nepagrįstai didelių draudimo įmokų už transporto priemonę, kuri nėra eksploatuojama. O juk senovinių transporto priemonių savininkai savo egzempliorius prižiūri ypač kruopščiai, laikydami juos greičiau istorine relikvija, nei transporto priemone. Tokie ir panašūs reikalavimai neskatina siekti išsaugoti senovinę techniką, net jei tai vienintelis, unikalus egzempliorius. Kasdieninio poreikio transporto priemonei keliami reikalavimai negali būti taikomi transporto priemonei, kuri iš garažo išvažiuoja vieną ar du kartus per metus – dalyvauti senovinės technikos parade, ir tai neretai lydima policijos eskorto.
      Ypač didelį susirūpinimą mums kelia LR susisiekimo ministerijoje pradėtas svarstyti LR susisiekimo ministro 2003-04-18 įsakymo Nr. 3-275 „Dėl kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių“ pakeitimo projektas, pagal kurį numatyta, jog senesnėms nei 10 metų transporto priemonėms techninę apžiūrą bus privaloma atlikti kasmet. Teisės akto projektas nustatyta tvarka nėra paskelbtas, visuomenė su juo nėra supažindinta, todėl suinteresuotos visuomeninės organizacijos negali teikti šių taisyklių pakeitimų ar papildymų.
     STO jaučia pareigą pareikšti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi tai tiesiogiai susijęs su mūsų veikla ir puoselėjamais tikslais. Esame priversti konstatuoti, jog reikalavimas istoriniams, kultūrinę reikšmę turintiems automobiliams, motociklams techninę apžiūrą atlikti kasmet menkina šių transporto priemonių savininkų požiūrį į savo valstybę. Didžioji dalis jų turimos technikos yra tvarkinga, nuolat prižiūrima; tedalyvauja paraduose, ekspozicijose ir tėra eksploatuojama tik sausuoju metų laikotarpiu – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens, per šį sezoną teįveikdama ne daugiau 1000 km. Savaime suprantama, jog ir senovinei technikai turi būti keliami tam tikri reikalavimai, tačiau turi būti atsižvelgiama į realią jos paskirtį. Be jokios abejonės, turi būti atliekama ir šios technikos techninė apžiūra, tačiau ar kasmet?
     Didelį nerimą mums kelia ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybės posėdyje ministro pirmininko G.Kirkilo pareikšta nuomonė dėl transporto priemonių savininkų apmokestinimo, įvedant didesnį mokestį senoms (taigi, matyt, tuo pačiu ir antikvarinėms – istorinėms) transporto priemonėms. Nesigilindami į tai, kad Vyriausybė „užmiršo“, jog šį mokestį gyventojai jau seniai moka, pirkdami degalus, esame priversti konstatuoti, kad jo įvedimas būtų dar vienas įrodymas, jog technikos paveldas Lietuvoje, kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, valstybiniu lygmeniu ne puoselėjamas, o priešingai – kryptingai naikinamas. Tačiau, viliamės, kad Ministras Pirmininkas, profesiškai likdamas artimas technikos restauravimo ir išsaugojimo judėjimui, vis dėlto atsižvelgs į Europos šalių praktiką. Šio tikslo siekia ir senovinę techniką puoselėjančios visuomeninės organizacijos. To paties požiūrio lauktume ir iš Susisiekimo ministerijos.
     Senovinę techniką puoselėjančios visuomeninės organizacijos yra pasirengusios pradėti aktyvias diskusijas ir dalyvauti darbo grupėse šiems aktualiems klausimams spręsti. Kaip suinteresuoti visuomenės atstovai esame pasiruošę dalyvauti tobulinant minėtąjį teisės aktą bei rengiant naujus, reglamentuojančius techninio istorinio paveldo išsaugojimo klausimus. Siūlome suvienyti valstybės ir visuomenės pastangas sprendžiant šiuos opius klausimus ir valstybės institucijų lygmenyje įteisinti istorinės transporto priemonės sąvoką bei priskyrimo šiai kategorijai metodiką. Tai padarius, būtų galima pakeisti valstybės požiūrį į istorinę techniką kaip reikšmingą istorinio paveldo dalį, atitinkamai pertvarkant įvairius teisės aktus ar rengiant naujus.
     Viliamės, jog ši mūsų iniciatyva neliks be atsako ir peraugs į prasmingą bendradarbiavimą, kad suvieniję pastangas rastume būdų, kaip išsaugoti unikalias istorines transporto priemones – Lietuvos kultūros paveldo dalį

„Kauno diena”

Renaldas GABARTAS

Antikvarinės mašinos – įstatymų pinklėse

Lietuvos valdininkai neįžvelgia senų ir senovinių automobilių skirtumo    

Istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ su keletu kitų visuomeninių senovinės technikos mylėtojų organizacijų išsiuntinėjo atvirą laišką aukščiausiems Lietuvos valdžios pareigūnams. Juo siekiama atkreipti dėmesį į keletą veikiančių teisės aktų ir rengiamų jų projektų, kurie komplikuoja istorinių automobilių išsaugojimą mūsų šalyje.

Ratuotos istorijos pamokos

     Teisę vadintis senoviniais automobiliais teoriškai gauna visi keturračiai, nuo kurių gimimo dienos prabėga daugiau nei 30 metų. Istorinių transporto priemonių mylėtojų restauravimo dirbtuvėse ir garažuose plušama prie gerokai vyresnių automobilių ir motociklų, kuriuos specialistai vadina tikrų tikriausiais technikos istorijos paminklais.      „Mūsų asociacijos ir keleto kitų tuos pačius tikslus puoselėjančių klubų tikslas – suburti, suvienyti senovinių transporto priemonių savininkus, mylėtojus ir kitus joms neabejingus žmones, rūpintis senovinės technikos restauravimu, tvarkymu ir išsaugojimu, kad ji netaptų beverčiu metalo laužu. Populiarinti istorines transporto priemones organizuojame įvairius renginius, leidžiame specialius leidinius, palaikome ryšius su bendraminčiais užsienio šalyse, keičiamės informacija, patirtimi, rengiame konferencijas, seminarus, nes dažnai nemažai senovinės technikos mylėtojų vien dėl žinių trūkumo netinkamai rūpinasi šio istorinio paveldo išsaugojimu. Visa tai atliekama antikvarinę techniką puoselėjančių visuomeninių organizacijų narių lėšomis“, – sakoma „Retromobile“ laiške, adresuotame Lietuvos premjerui, Susisiekimo ir Kultūros ministerijų bei Kultūros paveldo departamento vadovams.      Asociacijos vadovai teigė, kad bene vienintelis atpildas, kurį jie gauna – moralinis pasitenkinimas ir geri atsiliepimai apie antikvarinės technikos paradus ir parodas, sulaukiančias didžiulio žmonių susidomėjimo ir Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio.      „Tokie renginiai tampa stimulu įvairaus amžiaus žmonėms pradėti domėtis senovine technika, o su ja – ir valstybės istorija. Istorijos pažinimas ugdo meilę tėvynei, o susidomėjimas technikos istorija, jos restauravimu didina jaunų žmonių užimtumą. Visuomenė skatinama ne barbariškai naikinti, o puoselėti senovinę techniką, saugoti istorinį paveldą“, – tvirtina laiško autoriai.

Požiūriai skiriasi    

Pasak vieno „Retromobile“ asociacijos lyderių Ramūno Kardelio, bendraudami su senovinių automobilių mylėtojais užsienyje, jie jau senokai įsitikino, kad mūsų valstybės ir valdžios požiūris į technikos paveldą dažnai gana smarkiai skiriasi nuo įprasto Europos Sąjungoje.     „Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, reglamentuojančių antikvarinių transporto priemonių registravimą, apskaitos vykdymą, draudimo, techninės apžiūros ypatumus ir kt. Paradoksalu, tačiau joms taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kasdien naudojamoms transporto priemonėms: draudimas, techninė būklė, techninė apžiūra kartą per dvejus metus ir pan. Asmuo, įsigijęs restauruotiną nevažiuojančią transporto priemonę, yra priverstas registracijos metu ją apdrausti, nors realiai ji išvažiuos į gatvę po daugelio mėnesių ar net metų. Reikalaujama nepagrįstai didelių draudimo įmokų už transporto priemonę, kuri nėra eksploatuojama. O juk senovinių transporto priemonių savininkai savo egzempliorius prižiūri ypač kruopščiai, laikydami juos greičiau istorine relikvija nei transporto priemone. Tokie ir panašūs reikalavimai neskatina siekti išsaugoti senovinės technikos, net jei tai vienintelis, unikalus egzempliorius. Kasdienio poreikio transporto priemonei keliami reikalavimai negali būti taikomi transporto priemonei, kuri iš garažo išvažiuoja vieną ar du kartus per metus – dalyvauti senovinės technikos parade, ir tai neretai lydima policijos eskorto“, – dėstė R.Kardelis.      Jo teigimu, ypač didelį susirūpinimą istorinių automobilių savininkams kelia Susisiekimo ministerijoje pradėtas svarstyti įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių“ pakeitimo projektas. Pagal jį numatyta, jog senesnėms nei 10 metų transporto priemonėms techninę apžiūrą bus privaloma atlikti kasmet. Teisės akto projektas nustatyta tvarka nėra paskelbtas, visuomenė su juo nėra supažindinta, todėl suinteresuotos visuomeninės organizacijos negali teikti šių taisyklių pakeitimų ar papildymų.     „Jaučiame pareigą pareikšti savo poziciją šiuo klausimu, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų veikla ir puoselėjamais tikslais. Esame priversti konstatuoti, jog reikalavimas istoriniams, kultūrinę reikšmę turintiems automobiliams ir motociklams techninę apžiūrą atlikti kasmet yra nelogiškas. Didžioji dalis tokios technikos yra tvarkinga, nuolat prižiūrima, ji viso labo dalyvauja paraduose, ekspozicijose. Eksploatuojami senoviniai automobiliai tik sausuoju metų laikotarpiu – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens. Per šį sezoną labai retai kada įveikiama daugiau nei 1000 km. Savaime suprantama, jog ir senovinei technikai turi būti keliami tam tikri reikalavimai, tačiau turi būti atsižvelgiama į realią jos paskirtį. Be jokios abejonės, turi būti atliekama ir šios technikos techninė apžiūra, tačiau ar kasmet?“ – retoriškai klausė R.Kardelis.     Asociacijos „Retromobile“ nariai mano, kad techninę apžiūrą pakaktų atlikti tik vieną kartą – baigus istorinį automobilį restauruoti.

Mokesčių vėzdas    

Antikvarinių automobilių puoselėtojams didelį nerimą kelia prieš keletą savaičių Vyriausybės posėdyje premjero Gedimino Kirkilo pareikšta nuomonė dėl transporto priemonių savininkų apmokestinimo, įvedant didesnį mokestį senosioms.
    
     „Susidarė įspūdis, kad tarp senų ir istorinių transporto priemonių dedamas lygybės ženklas. Nesigilindami į tai, kad Vyriausybė „užmiršo“, jog šį mokestį gyventojai jau seniai moka, pirkdami degalus, esame priversti konstatuoti, kad jo įvedimas būtų dar vienas įrodymas, jog technikos paveldas Lietuvoje, kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, valstybiniu lygmeniu ne puoselėjamas, o priešingai – kryptingai naikinamas. Juk kai kurie asociacijos nariai yra restauravę ir naujam gyvenimui prikėlę net po keliolika senovinių automobilių, įkūrę nedidelius muziejus. Papildomi mokesčiai jiems būtų tikras antausis“, – sakė R.Kardelis.     Pašnekovas patikino, kad senovinę techniką puoselėjančios visuomeninės organizacijos yra pasirengusios pradėti aktyvias diskusijas ir dalyvauti darbo grupėse šiems aktualiems klausimams spręsti.      „Kaip suinteresuoti visuomenės atstovai esame pasiruošę dalyvauti tobulinant minėtąjį teisės aktą ir rengiant naujus, reglamentuojančius istorinio technikos paveldo išsaugojimo klausimus. Siūlome suvienyti valstybės ir visuomenės pastangas sprendžiant šiuos opius klausimus ir valstybės institucijų lygmeniu įteisinti istorinės transporto priemonės sąvoką ir priskyrimo šiai kategorijai metodiką. Tai padarius, būtų galima keisti valstybės požiūrį į istorinę techniką kaip reikšmingą istorinio paveldo dalį, atitinkamai pertvarkant įvairius teisės aktus ar rengiant naujus“, – teigiama laiške valdžios institucijoms.     Beje, „Retromobile“ asociacijos nariai tikino, kad jie nesiekia draudimo ar kitų su senovinės technikos išlaikymu susijusių sąnaudų perkelti ant valstybės pečių.

     „Mes viso labo norime, kad valstybė prisidėtų prie technikos paveldo išsaugojimo ir įstatymiškai gintų Lietuvoje esančius senovinius automobilius. Kol kas nieko panašaus nėra, o šalių kaimynių kolekcionieriai tuo sėkmingai naudojasi. Tarkim Šiaurės Lietuvos rajonuose kone visus antikvarinius automobilius supirko latviai. Jei mūsų šalyje būtų sukurtas senovinių automobilių registras, kaip yra Lenkijoje, apsaugoti technikos paminklus būtų kur kas lengviau“, – samprotavo R.Kardelis.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=50374

 

                                                           ————————————————

2007 08 31

 „Lietuvos Rytas”

 Senovinės technikos gerbėjai ragina saugoti kultūrinį paveldą

     Vakar Lietuvos senovinės-istorinės technikos gerbėjų organizacijos Vilniuje pasirašė atvirą laišką šalies valdžios institucijoms, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į nepakankamą dėmesį senovinėms transporto priemonėms.

 

     Lrytas.lt skaitytojams – premjerui Gediminui Kirkilui, Susisiekimo ir Kultūros ministerijoms bei Kultūros paveldo departamentui skirtas atviras laiškas dėl istorinių transporto priemonių išsaugojimą ir jų naudojimą rehlamentuojančių teisės aktų:

 

     Istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“, Dzūkijos senovinės technikos klubas, Lietuvos senovinių automobilių ir motociklų mylėtojų asociacija, tęsiančios antikvarinės technikos mylėtojų judėjimo ,,Rieduva“ veiklą (toliau senovinės technikos visuomeninės organizacijos– STO) vienija asmenis, ieškančius, restauruojančius ir visuomenei pristatančius išsaugotus technikos istorijos paminklus – automobilius ir motociklus (senesnius nei 30 metų).

 

     Vienas pagrindinių šių visuomeniniais pagrindais veikiančių organizacijų tikslų – suburti, suvienyti senovinių transporto priemonių savininkus, valdytojus, mylėtojus ir kitus joms neabejingus žmones, institucijas, rūpintis senovinės technikos restauravimu, sutvarkymu ir išsaugojimu, kad ji netaptų beverčiu metalo laužu, taip pat drauge spręsti kylančias problemas.

 

     Populiarinant istorines transporto priemones STO organizuoja įvairius renginius, leidžiami leidiniai šia tematika, bendradarbiaujama su užsienio šalių senovinę techniką puoselėjančiomis visuomeninėmis organizacijomis keičiantis informacija, patirtimi, rengiamos konferencijos, seminarai, taip pat vykdoma plati švietėjiška veikla, nes nemažai senovinės technikos mylėtojų neretai vien dėl žinių trūkumo netinkamai rūpinasi šio istorinio paveldo išsaugojimu. Visa tai atliekama antikvarinę techniką puoselėjančių visuomeninių organizacijų narių lėšomis.

 

     Renginiuose antikvarinės technikos paradai ir ekspozicijos susilaukia didžiulio žmonių susidomėjimo, šiuos renginius plačiai nušviečia Lietuvos ir užsienio žiniasklaida. Tokie renginiai tampa stimulu įvairaus amžiaus žmonėms pradėti domėtis senovine technika, o per ją – ir valstybės istorija. Istorijos pažinimas ugdo meilę Tėvynei, o susidomėjimas technikos istorija, jos restauravimu didina jaunų žmonių užimtumą ir tampa viena iš paskatų pasilikti šalyje, visuomenė skatinama ne barbariškai naikinti, o puoselėti senovinę techniką, saugoti istorinį paveldą.

 

     Jau yra susiklosčiusi tradicija vykti į panašaus pobūdžio renginius užsienio valstybėse (dažniausiai – į Latviją ir Lenkiją), kur tenka atstovauti Lietuvai ir formuoti tarptautinę nuomonę apie Lietuvos visuomenės, valstybės ir valdžios požiūrį (deja, dažnai labai besiskiriantį nuo įprasto Europos Sąjungoje) į technikos paveldą.

 

Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, reglamentuojančių antikvarinių transporto priemonių registravimą, apskaitos vykdymą, draudimo, techninės apžiūros ypatumus ir kt. Paradoksas, tačiau joms taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kasdienio naudojimo transporto priemonėms: draudimas, techninė būklė, techninė apžiūra kartą per dvejus metus ir kt. Asmuo, įsigijęs restauruotiną nevažiuojančią transporto priemonę, yra priverstas registracijos metu ją apdrausti, nors realiai ji išvažiuos į gatvę po daugelio mėnesių ar net metų.

 

     Reikalaujama nepagrįstai didelių draudimo įmokų už transporto priemonę, kuri nėra eksploatuojama.

 

O juk senovinių transporto priemonių savininkai savo egzempliorius prižiūri ypač kruopščiai, laikydami juos greičiau istorine relikvija, nei transporto priemone. Tokie ir panašūs reikalavimai neskatina siekti išsaugoti senovinę techniką, net jei tai vienintelis, unikalus egzempliorius. Kasdieninio poreikio transporto priemonei keliami reikalavimai negali būti taikomi transporto priemonei, kuri iš garažo išvažiuoja vieną ar du kartus per metus – dalyvauti senovinės technikos parade, ir tai neretai lydima policijos eskorto.

 

     Ypač didelį susirūpinimą mums kelia LR susisiekimo ministerijoje pradėtas svarstyti LR susisiekimo ministro 2003-04-18 įsakymo Nr. 3-275 „Dėl kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių“ pakeitimo projektas, pagal kurį numatyta, jog senesnėms nei 10 metų transporto priemonėms techninę apžiūrą bus privaloma atlikti kasmet. Teisės akto projektas nustatyta tvarka nėra paskelbtas, visuomenė su juo nėra supažindinta, todėl suinteresuotos visuomeninės organizacijos negali teikti šių taisyklių pakeitimų ar papildymų.

     STO jaučia pareigą pareikšti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi tai tiesiogiai susijęs su mūsų veikla ir puoselėjamais tikslais. Esame priversti konstatuoti, jog reikalavimas istoriniams, kultūrinę reikšmę turintiems automobiliams, motociklams techninę apžiūrą atlikti kasmet menkina šių transporto priemonių savininkų požiūrį į savo valstybę. Didžioji dalis jų turimos technikos yra tvarkinga, nuolat prižiūrima; tedalyvauja paraduose, ekspozicijose ir tėra eksploatuojama tik sausuoju metų laikotarpiu – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens, per šį sezoną teįveikdama ne daugiau 1000 km. Savaime suprantama, jog ir senovinei technikai turi būti keliami tam tikri reikalavimai, tačiau turi būti atsižvelgiama į realią jos paskirtį. Be jokios abejonės, turi būti atliekama ir šios technikos techninė apžiūra, tačiau ar kasmet?

 

     Didelį nerimą mums kelia ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybės posėdyje ministro pirmininko G.Kirkilo pareikšta nuomonė dėl transporto priemonių savininkų apmokestinimo, įvedant didesnį mokestį senoms (taigi, matyt, tuo pačiu ir antikvarinėms – istorinėms) transporto priemonėms. Nesigilindami į tai, kad Vyriausybė „užmiršo“, jog šį mokestį gyventojai jau seniai moka, pirkdami degalus, esame priversti konstatuoti, kad jo įvedimas būtų dar vienas įrodymas, jog technikos paveldas Lietuvoje, kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, valstybiniu lygmeniu ne puoselėjamas, o priešingai – kryptingai naikinamas. Tačiau, viliamės, kad Ministras Pirmininkas, profesiškai likdamas artimas technikos restauravimo ir išsaugojimo judėjimui, vis dėlto atsižvelgs į Europos šalių praktiką. Šio tikslo siekia ir senovinę techniką puoselėjančios visuomeninės organizacijos. To paties požiūrio lauktume ir iš Susisiekimo ministerijos.

 

     Senovinę techniką puoselėjančios visuomeninės organizacijos yra pasirengusios pradėti aktyvias diskusijas ir dalyvauti darbo grupėse šiems aktualiems klausimams spręsti. Kaip suinteresuoti visuomenės atstovai esame pasiruošę dalyvauti tobulinant minėtąjį teisės aktą bei rengiant naujus, reglamentuojančius techninio istorinio paveldo išsaugojimo klausimus. Siūlome suvienyti valstybės ir visuomenės pastangas sprendžiant šiuos opius klausimus ir valstybės institucijų lygmenyje įteisinti istorinės transporto priemonės sąvoką bei priskyrimo šiai kategorijai metodiką. Tai padarius, būtų galima pakeisti valstybės požiūrį į istorinę techniką kaip reikšmingą istorinio paveldo dalį, atitinkamai pertvarkant įvairius teisės aktus ar rengiant naujus.

 

     Viliamės, jog ši mūsų iniciatyva neliks be atsako ir peraugs į prasmingą bendradarbiavimą, kad suvieniję pastangas rastume būdų, kaip išsaugoti unikalias istorines transporto priemones – Lietuvos kultūros paveldo dalį.

http://www.lrytas.lt/?data=&id=11885435471186813452&sk_id=&view=4&p=1

Kita informacija:
http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=741195