GAZ-12 arba ZIM

Buvo leidžiami 1950-1959 metais. Buvo išleista 21527 vienetai. ZIM santrupa reiškia Zavod Imeni Molotova. Jų kaina tais laikais buvo 40 000 rublių. Dažniausiai šie automobiliai buvo naudojami kaip žemesnio rango pareigūnų automobiliai, tačiau taip pat pasitaikydavo ir viena iš ZIM modifikacijų – greitosios pagalbos automobiliai. Į pastaruosius automobilius ligonis būdavo kišamas pro bagažinę, o kišant reikėdavo labai saugoti ligonio galvą, kad neužkliūtų už bagažinės dangčio. Šis automobilis – tai ta pati visiems jau gerai žinoma „Pobeda”, kuri buvo pjauta, pailginta įdedant 3 langą. Ilgiausiai šie automobiliai ištarnavo Tarybų Sąjungos Ryšių ministerijos skubaus pašto tarnyboje. Nurašyti, jau nebetinkami naudojimui ZIM’ai labai tikdavo vežioti bulves, nes dėl plačiai atsidarančių durelių juos būdavo lengva pakrauti. Taip pat buvo galima pamatyti ZIM’ų, kurie būdavo naudojami ir kaip taksi.

GAZ-M20 arba „Pobeda”

Buvo leidžiami 1946-1958 metais. Viso buvo išleista 235997 vienetai. Tarp jų buvo 14220 kabrioletų. 1951 m. „Pobedos” brėžiniai buvo perduoti lenkams ir iki 1973 metų šis automobilis buvo gaminamas Lenkijoje kaip „Warszawa”, su daliniais pakeitimais. Aišku kaip visada lenkai tuo nelabai nori tikėti ir dar dabar bando įrodinėti, kad pirma buvo leidžiamos „Warszawa”, o tik iš jų kopija buvo „Pobeda”.
Pats pavadinimas „Pobeda” kilęs nuo 1945 metų gegužės, kai pasibaigė II pasaulinis karas. Dar dabar sklando istorijos, kad kai 1946 metais Stalinas priėjo prie šio automobilio pirmą kartą, jo žodžiai nuskambėjo taip: „Da, nie vielika Pobeda, no Pobeda”. Kita istorija taip pat susijusi su Stalinu, kuris kai pirmą kartą pamatė šio automobilio brėžinius, kuriuose Pobeda buvo 2 durų – liepė perdaryti šį automobilį į keturių durų sakydamas, kad tarybiniam žmogui yra per didelė prabanga važinėti su 2 durų automobiliu.
„Pobeda” turi sąsajų su Opel Kapitan, kuris buvo leidžiamas panašiais metais, tačiau ne taip kaip kiti rusų automobiliai, „Pobeda” yra tikras rusų kūrinys.
GAZ-M20 esanti raidelė „M” reiškia, kad šie automobiliai buvo gaminami Molotovo vardo gamykloje.

GAZ-21 arba „Volga”

Buvo leidžiami 1956-1970 metais. Viso buvo išleista 638875 vienetai. Rusai šį automobilį vadindavo „tarktor vo frakie”. Volga yra kopija „Ford Customobile”. Su šiuo automobiliu važinėjosi ir Jurijus Gagarinas. Iki 1975 metų Volga buvo masiškiausias gatvėse automobilis.
Šis automobilis buvo leidžiamas 3 laidomis, kurių kiekviena skyrėsi išorės apdaila. Pirmos dvi laidos išsiskyrė tuo, kad ant kapoto buvo montuojamas ne „briedis”, kaip daugelis mano, o „elnias”. Pačios pirmosios laidos apdailos grotelių viduryje puikavosi žvaigždė, kurias Sąjūdžio laikais Lietuvos patriotai laužydavo, nuiminėdavo, tad Volgų savininkai turėdavo specialiai užsidėti vėlesnių laidų priekines groteles. Taip pat šis automobilis yra dažniausiai aptinkamas pūvantis, rūdijantis patvoriuose, o panašių automobilių savininkai galvoja, kad kuo daugiau automobilis bus suniokotas – tuo daugiau jie gaus pinigų parduodant jį „svajonių vokiečiui”.

GAZ-69 arba liaudyje vadinamas „Ožys”

Buvo leidžiami 1953-1972 metais. Viso buvo išleista 634256 vienetai. Pagrinde šis automobilis buvo 2 modifikacijų: 5-vietis ir 8-vietis. Šis automobilis buvo skirtas kariuomenės reikmėms, o po to jau vėliau perėjo visuomenei – kolūkiams ir kt. įstaigoms, kurių darbas buvo susijęs su sunkiomis pravažumo sąlygomis. Kariuomenėje penkiavietis automobilis buvo skirtas vežioti karininkams, o aštuonvietis buvo skirtas pervežti kareivius. Šis automobilis yra vienas iš geriausiai subalansuotų važiuoklės, kėbulo ir variklio prasme džipų pasaulyje.

Moskvich-400 arba liaudyje vadinamas „Kremliuku”, „Stalino džiaugsmu”

Buvo leidžiamas 1946-1954 metais. Viso buvo išleista apie 216000 vienetų. Vėlgi šis automobilis nėra rusų kūrinys. Tai yra kopija Opel Kadett K38. Po karo visa vokiečių įranga buvo pervežta į Maskvą, kur 1947 m. pakeitus pavadinimą iš Opel į Moskvich ir prasidėjo šio automobilio gamyba. Apie gamybos pradžią sklando istorija, kad rusams bevežant šio automobilio gamybos brėžinius dalis jų pasimetė ir automobilis vietoje 4 durų tapo 2 durų, nes kitų durų brėžiniai kažkur dingo. Stalinas, atsisėdęs pabandyti šio automobilio prieš gamybą, nusistebėjo kodėl jo padėjėjai stovi lauke, o ne sėda į vidų, tačiau jie atsakė, kad automobilyje yra tik 2 durys ir jie negali įlipti į vidų. Taip Stalino nurodymu automobilis tapo 4 durų. Kadangi automobilio priekyje buvo Kremliaus emblema – dažniausiai šis automobilis buvo vadinamas kremliuku. Pirmųjų šių automobilių kėbulo dauguma detalių buvo medinės.

Moskvich-407 arba „mažoji volga”

Buvo leidžiamas 1958-1963 metais. Tokio tipo automobiliai buvo 3 modifikacijų: 402, 403 ir 407. Labai daug panašumų galima surasti su anglišku automobiliu „Ford Prefect”. Šie automobiliai buvo komplektuojami ir užsienyje su dyzeliniais varikliais.

ZAZ-965 arba „kupriukas”, arba „boružė”

Buvo leidžiamas 1960-1969 metais. Šis automobilis buvo suprojektuotas Moskvich gamykloje kaip M444 ir perduotas gaminti „Zaporozhets” gamyklai. Tarybiniais laikais šis automobilis buvo tinkamiausias keršyti dėstytojams už blogus pažymius: studentams pakėlus automobilio galą, ratai palinkdavo į vidų po mašina ir su automobiliu tapdavo neįmanoma pavažiuoti. Dėl savo dydžio ir svorio automobilis dažnai ant studentų rankų buvo nunešamas ant kokių nors laiptų arba kur nors užkeliamas. Svoris šio automobilio – 650 kg.

Motociklas ZundappVokiškas karinis motociklas. Dažniausias šio motociklo gedimas pasak jo savininko – pasibaigęs benzinas.

Motociklas „Ural” – milicijos eskortinis. Pabaltijyje jų yra išlikę tik 2 vienetai.