Serijinė limuzinų ЗиЛ gamyba buvo baigta dar 1999 metais. Bet ar galima jį vadinti serijine, masiniais šie automobiliai nebuvo niekada, kiekvienas iš jų individualus, nes surinktas išskirtinai rankomis. Tarybiniu laikotarpiu Lichačiovo vardo gamyklos specialusis cechas išleisdavo apie 25 automobilius per metus. Dutūkstantųjų metų pradžioje ЗиЛ limuzinų poreikio nebeliko, nes valstybės vadovas ir jam artimi valdininkai pradėjo naudotis vokiškais Mercedes. Mada viskam, kas vakarietiška, greitai apėmė visą šalį, ilgai buvusią izoliuotą nuo europietiškų inovacijų. Sava gamyba tuoj pat pasidarė nebeaktuali.
Tačiau cechas nestovėjo be darbo. Žmonėms reikėjo gauti atlyginimą ir tie, kurie savo laiku surinkinėjo limuzinus Brežnevui ir Gorbačiovui, dabar gamino evakuatorius, štabo autobusus ir kitą specialią techniką. Nuo 2007 metų limuzinų gamyba buvo atnaujinta, tiesa, ne tokiais kiekiais, kaip anksčiau. Meistrai remontavo modelius, išleistus anksčiau, atstatinėjo visai senus ir sugadintus automobilius. Paskutinius penkis metus gamykla ЗиЛ pagamina po 5-7 41047 modelio automobilius per metus išskirtinai tik privatiems kolekcionieriams.
Šis senas šarvuotas limuzinas su kulkų žymėmis stikluose ir kėbule yra rekonstruojamas, po remonto automobilis bus kaip naujas.
O kolekcionuoti yra ką. ЗиЛ limuzinai ir kabrioletai yra unikalūs. Šių automobilių kėbulas ir važiuoklė surenkama rankiniu būdu. Technikai tiesiogine to žodžio prasme išvalcuoja ant medinių šablonų visas 3,5 tonų (!) svorio automobilio kėbulo dalis. Čia jums ne gamyklinis robotas, štampuojantis užsieninių „mersedesų“ sparnus ir arkas. Čia – išskirtinumas (t.y. ekskliuzyvas) kiekviename centimetre.
Automobilių įranga daro įspūdį iki šių laikų. Limuzinai ЗиЛ turi 8 cilindrų 7,7 litrų 315 arklio jėgų variklį su 600 Nm sukimo momentu. Kuro sąnaudos su tokiu varikliu siekia 30-40 litrų 100 kilometrų. Šie sunkieji limuzinai turi vientisą kėbulą ir dubliuojančias uždegimo ir stabdžių sistemas. Inžinieriai tikina, kad jž automobilis įsibėgėja iki 200 km per valandą. Žemas svorio centras prie bet kokių sąlygų neleidžia limuzinui persiversti. Mašina stovi ant savo keturių ratų patikimiau nei koks sportinis automobilis. Vieno tokio egzemplioriaus gamyba atsieina cechui apie 100-150 tūkstančių dolerių. Kainoraštis pirkėjams – kolekcionieriams didesnis, tiesa, ten įskaičiuoti ir asmeniniai kliento pageidavimai, pavyzdžiui, apdaila. Vidutinė kaina – apie 250 tūkstančių dolerių už paruoštą modelį. Kaina, sakysim atvirai, žymiai užkelta. Gamyklos darbuotojai negalėjo paaiškinti, kaip formuojama automobilio kaina, dėl jos gamyklos vadovai asmeniškai tariasi su klientais.
Vaikščiodamas gamyklos ceche, netyčia pasineri į praeitį – gerą, šviesią, tarybinę. Stebint žmones, dirbančius gamykloje, darosi aišku, kad surinkti limuziną jiems tai yra daugiau, negu darbas.
Žiūrint į šį šešių metrų automobilį sunku įsivaizduoti, kad visa tai žmogaus rankų darbas. Užtat iškart pasineri į tolimą praeitį, beje, tą patį jausmą pajunti ir būdamas gamyklos ceche. Atrodo, kad per 60 metų niekas nepasikeitė, niekas, netgi žmonės. Šie meistrai, kažkada gaudavę aukštą atlyginimą ir turėję prestižinį darbą, dabar tiesiog stengiasi, kad nebūtų užmirštas visas jų gyvenimo įdirbis. Darbas trimis pamainomis po aštuonias darbo valandas dabar apmokamas vidutiniškai po 25 tūkstančius rublių.
Iki Kremliaus nurodymu užsakymų limuzinams nutraukimo ceche dirbo 800 žmonių. Dabar šis skaičius kur kas kuklesnis – 172 darbuotojai, bet čia liko patys ištikimiausi ir tvirčiausi, daugelis iš jų pradirbo limuzinų valstybės vadovams surinkime visą savo sąmoningą gyvenimą. Kažkada į šio cecho teritoriją negalėjo užeiti net gamyklos vadovai. Pažiūrėti, kaip surenkami slapti šarvuoti limuzinai su pačia naujausia elektronika galima buvo tik gavus KGB (valstybės saugumo komiteto) specialų leidimą.
Šis meistras užsiima unikaliu darbu, jis surinkinėja kabrioletą (nepatikėsit) ore. Ant platformos pastatomas dugnas ir mašina statoma nuo apačios į viršų. Technikas griežtai laikosi instrukcijų ir išmatavimų, tikrindamas reikiamus skaičius liniuote. Tokių specialistų, kaip, beje, ir tokių technologijų, pasaulyje daugiau nėra. Metodo unikalumas – rankinis surinkimas.
Paskutinį kartą originalių ir specialių automobilių gamybos cechas naują modelį sukonstravo 2010 metais. Kaip pasakoja gamybos direktorius Michail Sattarov, keturi automobiliai, įskaitant kabrioletą, buvo pagaminti specialiai Pergalės Paradui. Tačiau vyriausybė, tiksliau Gynybos ministerija išrinko kitus automobilius, o ЗиЛ naujieji modeliai liko gamykloje. Vietoj jų per Raudonąją aikštę su amerikietiška Chevrolet Suburban važiuokle pravažiavo dešimtmečiai limuzinai ЗиЛ-41041АМГ, surinkti kompanijoje „Atlant Delta“, priklausančioje Olegui Deripaske. Ant kiekvieno iš jų stovėjo ženklas „ЗиЛ“, nors su gamykla tai neturėjo beveik jokio ryšio. Gamykla kantriai laukė, kol kontroliuojantys organai leis atlikti testus ir visgi tikėjosi parodyti pasauliui savo automobilius, tačiau to neįvyko. Cecho darbuotojai, dalyvavę projekte, prisimena šią istoriją su kartėliu ir apgailestavimu. Visiškai akivaizdu, kad limuzinų ЗиЛ surinkimas jiems ne tiesiog mėgstamas darbas, bet ir pats svarbiausias gyvenime reikalas.
Naujieji automobiliai gavosi ypatingi. „Iš mūsų niekas nelaukė, nesitikėjo, kad mes taip greit galėsim pagaminti naujus automobilius. Mes įrengėme automobiliuose elektra valdomą kuro įpurškimo sistemą. Išorę pataisėme su dizaino ateljė Cardi. Sudedamas kabrioleto stogas buvo nupirktas Vokietijoje. Žodžiu, viskas buvo paruošta, bet automobiliams neleido netgi atlikti testų poligone“, pasakojo gamyklos inžinieriai.
Šis limuzinas turėjo riedėti Raudonosios aikštės grindiniu, tačiau to neįvyko. Dabar automobilis laukia savo naujojo šeimininko tiesiog gamyklos ceche.
Po parado vienas iš trijų limuzinų buvo parduotas į privačią kolekciją Ukrainoje, kiti du vis dar laukia savo naujų šeimininkų. Šių egzempliorių kainos žymiai didesnės negu įprastinė limuzinų ЗиЛ kaina, juk jie – ne serijiniai, jie pirmi ir vieninteliai, stilizuoti Pergalės paradui. Šie modeliai įvertinti 360 tūkstančių dolerių.
O dabar įdomiausia: ne paslaptis, kad paskutiniu metu spaudoje dažnai pasirodo informacija apie naujus modelius, kuriuos ЗиЛ neva ruošia rusų valdininkams – tai dizainerio Saakiano, tai kiti nesuprantami naujojo limuzino piešiniai. Pačiuose drąsiausiuose pareiškimuose buvo sakoma, kad gamykla ЗиЛ pristatys visiškai naują automobilį Rusijos prezidentui. „Oficialius dizainerio Saakiano piešinius mes matėme, jie mums patiko. Su šiais eskizais galima būtų dirbti. Visi kiti piešiniai – tai tiesiog blefas su už pagrindu paimtu 47-tu limuzino ЗиЛ modeliu, su jais gamykla neturi nieko bendro“, pasakojo originalių ir specialių automobilių ЗиЛ gamybos direktorius Michail Sattarov.
Štai ant tokių medinių panelių formuojamas būsimo limuzino korpusas, visi darbai atliekami rankomis.
Tiesa, specialistas užsiminė, kad cechas turi savo minčių ir pradėtų įgyvendinti idėjų, bet apie jas dar kalbėti anksti. Jei tikėsime gandais, iš pradžių naujas automobilis, kuris pagal kai kuriuos duomenis jau beveik baigtas, bus pademonstruotas paslaptingam aukštas pareigas užimančiam valdininkui, kuriam jis buvo sukurtas, ir tai įvykti turėtų vasario pabaigoje. Tik po to, galimas dalykas, informacija ir naujojo automobilio nuotraukos pasirodys spaudoje. Iš to, kas jau žinoma – automobilis gaminamas penkis metus, jis greičiausiai turės importinį šiuolaikinį variklį ir greičių dėžę. Naujasis bandomasis pavyzdys, pagamintas ilgo automobilio pagrindu, turi dar didesnius gabaritus, jis taip pat aprūpintas visomis paskutinėmis techninėmis naujovėmis. Kai kurie šaltiniai praneša, kad pirmieji egzemplioriai bus šarvuoti, kiekvienas automobilis svers ne mažiau 5 tonų. Turima informacija, kad ateityje gali pasirodyti ir analogiški sedanai su sutrumpinta baze.
Remiantis tuo įdomiai atrodo informacija, kurią platina prezidento reikalų Valdyba. Žinybos spaudos sekretorius Viktor Chrekov pareiškė, kad Valdyba iki šiol negavo iš gamyklos ЗиЛ „jokių aiškių pasiūlymų dėl automobilių pirmiesiems valstybės asmenims“. Anksčiau žinybos vadovas Vladimir Kožin pranešė, kad prezidento reikalų Valdyba detaliai sprendžia klausimą su gamykla ЗиЛ dėl tėvyninio automobilio sukūrimo prezidentui. Taip ar kitaip ši tema reguliariai iškyla, bet iki konkrečių faktų taip ir neprieita. Svarbiausia, ką pavyko išsiaiškinti su gamyklos atstovais, tai kad gamykla pasiruošusi sukurti ir gaminti automobilius valdininkams, o ištikimi savo reikalui meistrai tik ir laukia valstybės užsakymo.
Tiesą pasakius, pakankamai sunku yra įsivaizduoti serijinę limuzinų ЗиЛ gamybą, o ir patys šaltkalviai šitais tvirtinimais netiki, mano, kad šie automobiliai nesukurti masinei gamybai.
Savo dizainerių biuro gamykla ЗиЛ neturi, jauni specialistai dėl nedidelių darbo užmokesčių ilgai neužsilaiko. Bet darbuotojai žada, kad esant reikalui panaudos visus resursus ir tikina, kad jiems užteks jėgų pilnaverčiam darbui. „Mes pasiruošę ir norim gaminti naujus šiuolaikinius automobilius su atpažįstamu ir pasaulyje žinomu unikaliu ЗиЛ vardu. Mes laukiame užsakymų iš valstybinių struktūrų. Juk limuzinai ЗиЛ – tai ne „Bentley“, „Maserati“ ar „Rolls-Royce“, tokių automobilių yra vienetai. 90% visų detalių ir mazgų limuzine su ženklu ЗиЛ yra rusiškos gamybos, ir tik 10 % – kažkokios smulkios užsieninės detalės. Ateityje planuojame atkurti ir 110 modelio gamybą, kuris tikrai patiks privatiems kolekcionieriams. Visi pirmaujančių valstybių vadovai turi savo asmeninius tėvyninius automobilius. Rusija neturėtų būti išimtis. Ir mes pasiruošę išpildyti tokį pavedimą, jeigu tik jį gausime“, reziumavo Sattarovas.
Ir iš tikro, britų karalienë Elizabeth važinėja „Rolls-Royce“, amerikiečių prezidentas su Cadillac, netgi kinų vadovybė pasirinko tėvyninę automobilių pramonę. Rusijos valdovai daugiau kaip 50 metų naudojosi šarvuotais Lichačiovo vardo gamyklos ЗиЛ limuzinais. Galbūt atėjo laikas sugrąžinti tradiciją, ir tuo pačiu padėti gamyklai. Juk visiškai akivaizdu, kad be šiuolaikinių technologijų ir finansinių injekcijų gamyklos ir išskirtinio limuzinų cecho istorija pasmerkta žlugti.
Tekstą ruošė bei vertimą atliko Raimundas Zakaras naudojantis užsienio šaltiniais.
