Greituolė „Pobeda”
ГАЗ M-20Г (lietuviškai – GAZ M-20 „G“) – pirmasis „greituolis“, turintis savo indeksą
Nors informacijos apie šias „greitintas“ Pobedas su 90 arklio galios ZIM varikliu faktiškai nėra, tačiau rinkdami po kruopelytę šį tą atkapstėme.
Kaip teigia tokiais automobiliais besidomintis, daugelio straipsnių autorius Dmitrijus Daško, iš Gorkio automobilių gamyklos (ГАЗ) Konstruktorinių ir eksperimentinių darbų valdybos (УКЭР) ataskaitos matoma, kad 1956 metais buvo sukurta GAZ M-20Г konstruktorinė dokumentacija ir pasiruošta specialaus automobilio gamybai (kitų šaltinių teigimu, šis automobilis turėjo indeksą M-26). Tai reiškia, kad serijiniu būdu „greitinta“ Pobeda pradėta gaminti tik nuo 1957 metų ir, tikėtina, iki 1959 metų (kitų šaltinių teigimu – iki 1958 m.), kai automobilių „Pobeda“ gamyba buvo nutraukta.
Tokie automobiliai, kaip žinoma, buvo gaminami vyriausybiniam „Ypatingosios paskirties garažui“ (ГОН – гараж особого назначения) ir vietos valdybų specialiosioms tarnyboms. Nors vienų šaltinių teigimu tokių automobilių buvo pagaminta apie 600 vnt., tačiau gamintų „greituolių“ „Volgų” GAZ-23 konstruktorius Boris Akimovič Dechtiar teigia, jog iš viso jų buvo pagaminta ne daugiau kaip 100 vnt.
Be 6 cilindrų variklio nuo automobilio GAZ-12 „ZIM” buvo panaudota jo greičių dėžė su hidro transformatoriumi ir galinis tiltas su pagreitintais pusašiais. Įtalpinti 6 cilindrų variklį į „Pobedą” sunkumų nesudarė tai, jog pati „Pobeda” iš pat pradžių buvo projektuojama su standartiniu 6 cilindrų varikliu.
Išoriškai M-20Г beveik nesiskyrė nuo įprastinių „Pobedų“, tačiau jų maksimalus greitis viršijo 130 km per valandą. Vienos kameros karbiuratorius buvo pakeistas į dviejų kamerų. Šioje specialioje „Pobedos“ versijoje buvo įrengti sustiprinti garsiniai signalai, skirti įspėti eismo dalyvius ypatingose situacijose. Beje, pirmoji „Pobeda“ su hidro mechanine (praktiškai automatine) greičių dėže pasirodė jau 1951 metų gale, joje buvo sumontuota automatinė greičių dėžė nuo bandomojo НАМИ-013. Pagal gamyklos ataskaitos duomenis bandymai pavyko, nors pagerinti serijinio automobilio greičio ir kuro sąnaudų rodiklių tada neišėjo.
Deja, tačiau pakankamai skurdi informacija turi bruožų būti dar skurdesne vaizdine medžiaga. Tegalime pateikti vienintelę slaptojo GAZ M-20Г fotografiją. Ši fotografija gauta iš asmeninio MGB/KGB vairuotojo Genadij Ivonovič Butkevič archyvo, kuris šį automobilį aptarnavo „Ypatingosios paskirties garaže“ (ГОН), jisai pats ir stovi prie savo automobilio.
Automobilių „Pobeda“ gamyklinių modifikacijų sąrašas:
ГАЗ М-20 – bazinis sedanas
ГАЗ М-20А – taksi
ГАЗ М-20Б – kabrioletas
ГАЗ М-20В – modernizuotas sedanas
ГАЗ М-20Г – su ZIM (90 a.j.) varikliu
ГАЗ М-20Д – su forsuotu varikliu (65 a.j.)
ГАЗ М-20Е – su bandomuoju GAZ-21 varikliu (70 a.j.)
Techniniai duomenys:
Išmatavimai, mm: ilgis x plotis x aukštis: 4665 x 1695 x 1640;
Bazė, mm: 2700;
Kėbulas: sedanas;
Variklis: priekyje;
Varantieji ratai: galiniai;
Variklis: GAZ 12, benzinas, karbiuratorius , 6 cilindrai eilėje, 12 vožtuvų, apatinio išdėstymo;
Variklio tūris: 3485 cm3
Galia AG/kw: 90/66,2 esant 3600 aps/min;
Pavaros: 3, hidro mechaninės;
Priekinė pakaba: nepriklausoma, spyruoklinė;
Galinė pakaba: priklausoma, linginė;
Stabdžiai: priekiniai bei galiniai hidrauliniai, būgniniai;
Padangų išmatavimai: 6.00—16;
Elektros įranga: 12 V.
Standartinis GAZ 20 variklis
GAZ 20Г variklis
Štai ir viskas, kas žinoma apie šį automobilį. Galbūt ateityje paaiškės naujos smulkmenos ir istorijos. O mes savo ruoštu, jei turite, prašytumėme pateikti Jūsų turimą informaciją, fotonuotraukas apie šiuos automobilius, jų istoriją.
Parengta Retromobile pagal www.avtoar.com bei kitus internetinius šaltinius
P.S. Tikslumo dėlei – pirmoji foto nebūtinai vaizduoja „Г” modelį.
