"Latvija" gimimo istorija, I dalis

Net neabejojame, jog nerastumėme nė vieno vyresnės kartos Lietuvoje atstovo, kuris nežinotų kas yra „Latvija”. Jaunoji karta nė nesumirksėjusi pasakytų, jog tai braliukai latviai. Tačiau jei prie žodžio „Latvija” pridėtumėme abreviatūrą RAF – jaunoji karta suglumtų. Vienok ko gero suglumtų ir vyresnės kartos atstovai, įsivaizduojantys, jog „Latvija”, t.y. kampuotas 12 vietų mikroautobusas, kaip, kad pavaizduota šioje nuotraukoje:

Jie būtų teisūs, tačiau tik iš dalies. Mums visiems taip puikiai pažįstamų „Latvija” automobilių istorija prasidėjo daug anksčiau, nei pasirodė populiarusis modelis „RAF 2203”. Prie šio modelio mes dar sugrįšime.

Tačiau apie viską iš pradžių ir nuosekliai.

1949-aisiais metais Latvijoje, tuo metu jau TSRS „broliškų“ respublikų gretose esančios šalies didžiausiame mieste Rygoje, buvusios autoremonto gamyklos Nr.2 bazėje buvo įkurta Rygos autobusų kėbulų gamykla (rus. Рижский завод автобусных кузовов, santrumpa „РЗАК”).

RAF 251

Po Antrojo pasaulinio karo Sarkandaugavoje, specialiose dirbtuvėse, kuriose prieš karą buvo gaminami sodo laistytuvai, įsikūrė įmonė, sau išsikėlusi gan nekuklų uždavinį – tapti Latvijos automobilių verslo gigantu – ne mažesniu kaip legendinis „Russo-Balt”, pasitraukęs iš Rygos dėl įvykusių revoliucinių permainų.

Būsimasis gigantas buvo pavadintas REAF (latv. Rīgas eksperimentāla automobļlu fabrika). Iki 1950 metų ten faktiškai nuo nulio buvo surinkti du automobiliai ir pristatyti vertinimui į Maskvą. Maskvoje mokslininkai, docentai ir kandidatai į juos, įvertino rygiečių kūrinius, pačiupinėjo juos ir rekomendavo… ateityje automobiliais daugiau nebeužsiiminėti.

Tačiau rygiečiai nepasidavė! Sekančiais 1951 metais gamykla susijungė su Antrąja Rygos autoremonto gamykla (buvusios “Deichman & Potreki” autodirbtuvės), kuri gamino autobusų kėbulus. Susijungusios įmonės pavadintos RAF (latv. Rigas autoremontu fabrika). Naujai įsteigta jungtinė gamykla pradėjo remontuoti autobusus, kurių Rygoje katastrofiškai trūko – 1951 metais visame mieste jų buvo tik 55. Ir tai beje buvo pats didžiausias Pabaltijo šalių miestas!

1953 metais šioje įmonėje sunkvežimių GAZ-51 važiuoklės pagrindu buvo pradėta montuoti fanierinius kėbulus ir sėdynes, tokiu būdu pradedant gaminti 16 vietų autobusą RAF-251. Tai buvo pirmoji šios gamyklos produksija RAF vardu, vėliau tapusį legendiniu ilgiems metams.

„Rygos autoremonto gamykla” (latv. Rigas autoremontu fabrika) pavadinimas 1954 m. rugsėjo 30 dieną TSRS autotransporto ministerijos įsakymu pakeistas į „Rygos autobusų gamykla” (latv. Rigas autobusu fabrika).

Iki 1957 metų gamykla pagamino apie 250 autobusų.

Beje, taip pat buvo gaminami autobusai, skirti kolūkiečiams, jų priekinėje dalyje įrengta 14 sėdimų vietų, o visą vietą gale sudarė aikštelė, skirta 800 kg kroviniui. Faktiškai tai buvo būsimos RAF’o produkcijos – mikroautobusų pradžia.

Idėja gaminti mikroautobusus latviams kilo 1955 metais, kuomet RAF‘o vyriausiasis inžinierius Laimonis Klege lankėsi Ženevoje ir ten pirmąkart pamatė naujos rūšies miesto transportą – maršrutinius taksi, pagamintus mikroautobusų „Volkswagen“ bazės pagrindu. L. Klege pasidalino nauja patirtimi su gamyklos direktoriumi Ilja Pozniak ir pasiūlė gaminti mikroautobusus RAF gamykloje. Direktoriui idėja patiko, tačiau viena sprendžia gamyklos vadovybė, o kitą – vyriausybė. Tuo metu palaikymo iš vyriausybės nebuvo gauta, ko gero ten mąstyta, jog reikia didesnės apimties autobusų.

Ir tada, kaip jau ne kartą Latvijoje buvo, mikroautobusas pradėtas „lipdyti” iš entuziasmo, iš meilės darbui. Nepritaikytose patalpose, daugiausiai rankiniu būdu vyriausias inžinierius Laimonis Klege, konstruktoriai J.Ositis, G.Sils ir dar 4 entuziastai pagamino pirmąjį mikroautobusą RAF-8 „Spriditis”, panaudojant „Moskvich-407” mazgus.

O po to buvo pagamintas RAF-10 „Festival” – su „Pobedos” varikliu. Mikroautobusas RAF-10 „Festival” su „Pobedos” varikliu gamyba nebuvo išvystyta, nes jau 1958 metais „Pobedą” pakeitė daug tobulesnė „Volga”, GAZ-21.

Rygiečiai nenuleido rankų ir skubiai modernizavo mikroautobusą pritaikydami jį prie naujos bazės. Vairas ir prietaisų skydelis, tiesa, buvo paimti nuo „Moskvich-408”. Automobiliui buvo suteiktas žymėjimas RAF-977 ir suteiktas išdidus vardas – „Latvija”. Vietų skaičius liko tas pats – 10 žmonių, įskaitant vairuotoją. Pasikeitė kėbulo priekio dizainas. Vietoj sudedamų keleivių salono durų įstatytos paprastos, viengubos. 70 arklio galių variklis leido išvystyti iki 105 km/val greitį.

RAF 977 V

RAF-977 debiutas įvyko Maskvos pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio metu. Pristatymas buvo sėkmingas. Todėl 1958 metais gamykla gavo atsakingą vyriausybės uždavinį pagaminti 10 tokių mikroautobusų TSKP 21 suvažiavimo delegatams aptarnauti. Tai buvo svarbus užsakymas. Visų pirma, tai buvo galima vertinti kaip pirminį užsakymą serijinei šio automobilio gamybai, antra – gamyklos vadovybė suprato, kad jais pasitikima, o tai reiškė, kad galima prašyti finansavimo gamybos vystymui.

1959 metais išleistas RAF-977 su 70 AG varikliu nuo naujo lengvojo automobilio GAZ-21 „Volga”. Jau 1960 metai gamyklai tapo svarbūs tuom, jog mikroautobusas RAF pirmą kartą buvo pademonstruotas užsienyje, toje pačioje Ženevoje, iš kur Laimonis Klege ir parsivežė mikroautobuso idėją.

Rygos bandomoji autobusų gamykla, arba Rīgas eksperimentāla automobļlu fabrika, vėliau išgarsėjusi kaip Rigas Autobusu Fabrika, 1961 metų rugsėjo mėnesį paruošė naują 10-viečio mikroautobuso modelį RAF-977D „Latvija”. Kaip tik tuo metu gamykla persikelinėjo iš Tebras gatvės į Duntes gatvę, į erdvesnes gamybines patalpas. Naujose patalpose atsirado papildomos galimybės padidinti gaminamų mikroautobusų kiekį.

To meto automobilių parodose Londone, Briuselyje, Ženevoje, Paryžiuje publika net neįtarė, kokiomis sąlygomis buvo kuriamas ir gaminamas mikroautobusas „Latvija”. Konstruktorių skyriuje REAF iš viso buvo tik 10 inžinierių. Vyriausias inžinierius buvo Dmitrij Moisejevič Špektorov. Laboratorinės bazės nebuvo, todėl automobilių banduomuosius pavyzdžius bandymams tekdavo gabenti į Gorkio automobilių gamyklą.

1962 metų sausio mėnesį naujieji mikroautobusai pateko į žurnalo „Za ruliom” viršelį. O tai jau šioks toks platesnis pripažinimas.

Kaip jau ne kartą yra buvę automobilizmo istorijje, RAF-977D išvaizdą sukūrė… moteris – Svetlana Mirzojan, prieš tai paskirta dirbti į Rygą po Leningrado aukštosios meno-pramonės V.I.Muchinos vardo mokyklos baigimo. Svetlana buvo vienintelis menininkas-konstruktorius RAF‘e, todėl užsiėmė eksterjeru, interjeru, simbolikos ir reklaminių brošiūrų kūrimu. Iki jos rygietiškas mikroautobusas buvo gan keistos išvaizdos. Svetlana Mirzojan sugalvojo automobiliui santūrų, tačiau labai įsimenantį įvaizdį.

Tuo metu gamykla pradėjo gaminti po 3000 automobilių į metus. Ir tai turint omeny, kad gamyklinis „konvejeris” – tai tik vežimėliai, kuriuos darbuotojai stumdė rankomis… Todėl gamyklos direktorius Ilja Pozniak ypač stengėsi įmonę paversti nauja, šiuolaikiška su tiems metams kitų analogiškų gamyklų puikiai įsisavinta konvejerine linija. Tačiau šiam tikslui pasiekti esamos patalpos buvo netinkamos, tam reikėjo statyti naują gamyklą. Penkis metus gamyklos vadovas Ilja Pozniak bandė tuo įtikinti tiek vietinius, tiek sąjunginius pareigūnus, kol galų gale suprato, kad norint įtikinti aukštus pareigūnus, reikia parodyti perspektyvų automobilį, ir parodyti jį surinktą, važiuojantį.

RAF-977 „Latvija” – mikroautobusas, gamintas Rygos autobusų gamykloje 1959 – 1976 metais, faktiškai su GAZ 21″Volga” agregatais.

Mikroautobusai prie gamyklos vartų prieš išvykstant į bandymus. Pagal trečiąjį nuotraukoje matomą automobilį (RAF-977V) galima spręsti kiek pasikeitė naujojo mikroautobuso išvaizda. 1961 metų ruduo.

Bandymų proceso metu naujieji mikroautobusai buvo nuvykę į Leningradą (dabar Sankt-Peterburgas), Maskvą, Gorkį, Charkovą, Sevastopolį, Kijevą ir kt. Kaip techninio aptarnavimo automobilis buvo naudojamas pikapas, perdarytas iš RAF-977 V.

Bandomasis furgonas RAF-977 NAMI teritorijoje.

Autotraukinys RAF-980-979 „Ryga“ vežiojo svečius Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje iki pat 1980 metų. Šmaikštuoliai automobiliui suteikė pravardę „Basutė“ (rus. Босоножка).

Būtent ši „Basutė” ir buvo pati neįprasčiausia RAF modifikacija. Net 64 sėdimų vietų keleivinis autotraukinys „Ryga”! Šiuos autotraukinius naudojo keleivių privežimui prie lėktuvų trapų oro uostuose, taip pat įvairiose aukštesnio lygio parodose Maskvoje. „Rygos“ idėja priklauso tai pačiai dizainerei Svetlanai Mirzojan, kuri, jau pakeitusi darbovietę, sukūrė keletą oro uosto transporto projektų.

Maskva, 1969 m.

1962 metais RAF-977D surinkimą buvo bandoma įdiegti Lugansko auto surinkimo gamykloje (Ukraina). Iš viso buvo surinkta apie 30 automobilių LARZ-977 „Lugansk”

„Lugansk” produkcija

RAF-977 DM, „rentgeno“ reprodukcija iš reklaminio leidinio

Laikui bėgant vystėsi technologijos, 1968 metais įmonės technologinės galimybės leido padidinti šoninių panelių išmatavimus ir tokiu būdu sumažinti šoninių langų statramsčių kiekį. Dabar kiekvienoj pusėj buvo po keturi langus vietoje anksčiau buvusių šešių, atsirado plačios durys į keleivių saloną. Buvo supaprastinta sėdynių konstrukcija, pakeistas salono išplanavimas – atsirado 11 vietų. Patobulintam baziniam modeliui suteiktas indeksas 977 DM.

Mikroautobusai RAF pradėti nautodi ypač plačiai. Jie buvo naudojami kaip tarnybinis ir turistinis transportas, kaip maršrutinis taksi, kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai, kaip mobilios laboratorijos ir kt. Nuo 1960-ųjų metų pabaigos mikroautobusai buvo eksportuojami į Bulgariją, Vengriją, Kubą, Iraną, Nigeriją, Suomiją ir kitas šalis.

1965 metais, RAF gamyklai pradedant gaminti naują modelį, modelio RAF-977 dokumentacija buvo perduota Jerevano automobilių gamyklai (rus. Ереванский автомобильный завод, „ЕрАЗ”), kur buvo vykdoma serijinė (daugiausiai skirta krovinių pervežimui) gamyba.

Vienas pirmųjų ErAZ modelių

ErAZ su logotipu priekyje

RAF 982-0 – pirmasis bandymas Latvijoje naudoti automobilių kėbulų gamybai netradicinę medžiagą – plastmasę, armuotą stiklo audiniu. Tačiau šis automobilis neilgai tarnavo. Gryžtant iš pristatymo Maskvoje automobilis papuolė į rimtą avariją, kurioje nukentėjo keleiviai. Tai ir tapo postūmiu baigti eksperimentus su plastmasės kėbulais.

982-0 bandomasis (1965 m.)

1965 metais dvi RAF‘o konstruktorių grupės, visiškai savarankiškai pradėjo projektuoti ir gaminti du eksperimentinius mikroautobusus. Iš dviejų sukurtų automobilių buvo išrinktas geresnis ir pristatytas Maskvoje. Gamyklos vadovas Pozdniak‘as buvo teisus: Maskvoje valdininkams pamačius „gyvą“ automobilį – gamyklai buvo pažadėtas finansavimas.