Pirmieji klubai
1922 metais Klaipėdoje veiklą pradėjo pirmoji Automobilistų bendrovė, kuri registruodavo mašinas, organizuodavo vairavimo kursus, išduodavo vairuotojų pažymėjimus, spręsdavo remonto ir kitus klausimus.
Su nauja technika negalėdavę konkuruoti seni automobiliai buvo apleidžiami ir paliekami trūnyti drėgname ore. Pasenusiu transportu pirmieji susidomėjo kauniečiai. 1974 metais Kauno mieste buvo įkurtas senovinių automobilių klubas „Rieduva“.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę klubas nustojo gyvavęs. 1992 metais senienos buvo atiduodamos į automobilių laužą ir utilizuojamos. Įspūdingesnė technika išvežama į užsienį. Latviai surinko beveik visus vertingiausius eksponatus iš buvusios Sovietų Sąjungos, kuriais papildė tuo metu skurdų 1989 metais Rygoje įkurtą senovinės technikos muziejų.
Keli rimti kolekcionieriai, iš užsienio įveždami eksponatus į Lietuvą, iš naujo įžiebė istorinių transporto priemonių ugnelę.
Senienos grįžo
Per pastaruosius šešerius metus susikūrė penki senovinės technikos klubai: Klaipėdos „Diližanas“, Jonavos „Lietuvos senovinės automototechnikos mėgėjų“, Dzūkijos „Senovinės technikos“, Kauno asociacija „Retromobile“ ir Vilkaviškio „Senų vežimų“, perėmę „Rieduvos“ veiklos principus. Klubai vienija istorinių transporto priemonių savininkus ir visus, besidominčius automobiliais.
Klubo nariai saugo, restauruoja ir stengiasi sulaikyti iš Lietuvos išvežamus senus automobilius, motociklus ir dviračius. Trakuose planuojama įkurti senovinės technikos muziejų, kuris ateityje galėtų konkuruoti su Rygos muziejumi.
Nauji seni automobiliai
Pagal tarptautinius kriterijus senovinė technika yra ne jaunesnė nei 25 metų senumo, be to, jau 15 metų šios technikos modeliai turi būti nebegaminami.
Unikalių neįkainojamų egzempliorių pasaulyje išliko keli vienetai. Paprastesni gali būti atiduoti pusvelčiui arba įkainoti iki šimtų tūkstančių litų. Nemažai vertingų eksponatų išlieka privačiose rankose. Šeimininkai juos nenoriai demonstruoja ir retai išvažiuoja į gatves.
Mieste pamatyti istorinės reikšmės autotransportą neįprasta ir dėl to, kad senovinė technika nėra skirta naudoti kasdien. Vienas pagrindinių senų automobilių populiarinimo būdų – parodos ir paradai. Dažnai žmonėms sunku patikėti, kad jie mato 40 metų senumo automobilį, kuris atrodo naujut naujutėlis, lyg būtų ką tik parvarytas iš gamyklos. Kai kas užsikrečia šia liga, o kiti panašios technikos savininkai, netausoję turimos senienos ar atsikratę, jų nuomone, niekam tikusio daikto, supranta klydę.
Paradai ir šventės
Senovinės technikos kolonų dažniausia galima pamatyti miestų šventėse. Jos populiarinimui reikšmės turi ir renginiai Grūto parke pavasarį, kuriose pionieriais ir kareiviais persirengę senienų mėgėjai pristato tarybinę techniką. Liepą senovinės technikos kolonos per Lietuvą traukė į Jūros šventę.
Važinėjama ir į kitas šalis. Neseniai lietuviai vyko į Estiją pasveikinti motociklų klubo narių su 30-mečio jubiliejumi. Tautiečiai dalyvavo ir rugpjūčio 11–13 d. Rygoje vykusiame senovinės technikos mėgėjų sąskrydyje. Vienas iš didesnių renginių, senovinės technikos žygis Vilnius–Trakai–Vilnius, vyks paskutinį rugpjūčio šeštadienį.
Neįprasta pramoga
Senovinės technikos šeimininkai prisipažįsta su „senuoju draugu“ praleidžiantys nemažai laiko.
Vienam jauniausių senovinių motociklų restauratoriui Gabrieliui Klepeckui – 19 metų. Jis priklauso senovinės technikos asociacijai „Retromobile“. Biržietis pradėjo domėtis motociklais prieš ketverius metus ir dar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jais važinėdavo. Šiemet jis baigia restauruoti motociklą IŽ-49. Detales jaunuolis dažnai perka senovinės technikos turgeliuose užsienyje.
