Juodoji daktarė

Visiems mums žinomas modelis GAZ 13 dar kitaip „Čaika“, aukščiausių TSRS valdžios organų automobilis, pakeitęs GAZ 12 (ZIM) automobilius. Šį sykį Čaikos, neaprašinėsime, aprašysime šio modelio pagrindu gamintą automobilį RAF-GAZ 13.

GAZ 13 universalas, ypač retas modelis, viso pagaminta apie 20 vnt. Liaudyje šis automobilis gavo bauginantį pavadinimą – „Juodoji daktarė“.

Specialus sanitarinis GAZ 13C su universaliu kėbulu buvo pagamintas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 4 departamento, vyriausybinio garažo (rus. гараж особого назначения – ГОН) bei Gynybos ministerijos užsakymus.

Automobilių perdarymas į universalus buvo patikėtas latvių RAF gamyklai. Gamyba prasidėjo nuo 1973 metų (tačiau kitais šaltiniais, eksperimentinis modelis buvo pagamintas dar 1968 m.). Latviai nepasikuklino, ir automobilio galinėje dalyje uždėjo savo gamyklos inicialus – RAF.

Tikslaus universalių automobilių skaičiaus niekas nežino, vieni šaltiniai teigia, jog jų pagaminta apie 12, kiti – apie 20. Tačiau sutikite, jog tai iš ties labai mažai. Visi automobiliai buvo perdarinėjami individualiai, todėl vienas nuo kito kažkuo tai skyrėsi. Automobiliai buvo gaminami iki 1982 metų.

Automobilių perdarymas nebuvo labai sudėtingas. Į RAF gamyklą automobiliai atkeliaudavo tiesiai iš GAZ gamyklos. Meistrai nupjaudavo „Čaikos“ galinę dalį su bagažine ir vietoj to primontuodavo ilgesnį stogą, pagamindavo galinį antvožą su langu.

Nežiūrint, jog šių automobilių pagaminta iš ties mažai, tačiau ir jie turėjo kai kurių išskirtinumų, priklausomai nuo gamybos metų. Patys pirmieji modeliai buvo su viengubu galiniu stiklu, ir tik vėliau pastebėta, jog reikia stangrumo. Įmontuotas papildomas statramstis. Kadangi automobilis nuo 2,66 tonos pasunkėjo iki 3 tonų, automobilio galinės dalies sustiprinimui į linges buvo montuojami du papildomai lakštai.

Ankstyvasis modelis buvo be papildomo statramsčio.

Variklis ir kiti mazgai nebuvo perdarinėjami. Išliko tas pats 195 AG 8 cilindrų V formos, 5500 cm3 galios variklis. Pavarų dėžė – automatinė.

Automobilio salone, iš karto už vairuotojo buvo montuojama pertvara. Galinėje automobilio dalyje buvo montuojami sanitariniai neštuvai-lova, kairėje pusėje medicininė įranga, įranga lašelinei.

Dešinėje pusėje buvo montuojamos sėdynės medicininiam personalui, deguonies balionai, elektrošoko įranga. Taip pat buvo montuojama speciali ryšių aparatūra, kuri svėrė apie 180 kg. Kaip supratote, šie automobiliai nebuvo skirti „eiliniams mirtingiemsiems“. Jie buvo gaminami išskirtinai aukščiausio valstybinio lygio personalui aptarnauti. Kortežo metu šie automobiliai važiuodavo paskutiniai.

Keli universalai buvo pagaminti tik keleiviams, be jokios medicininės įrangos. Taip pat keletas vienetų buvo pagaminta katafalkų. Nuo kitų automobilių jie skyrėsi tuo, jog galinių langų nebuvo, ertmės buvo užvirintos metalinėmis plokštėmis.

Pagal nepatvirtintus šaltinius, 1982 metais į RAF gamyklą buvo sugrąžinti du universalai, pareikalavus juos perdaryti į katafalkus, ir būtinai su kondicionieriais. Sovietiniai kondicionieriai svėrė apie 300 kg., ir juos įtalpinti buvo didžiulė problema. Teko nusileisti kapitalistams ir įmontuoti japoniškus Toshiba kondicionierius. Teigiama, jo šie du katafalkai buvo skirti išimtinai Vietnamo didvyrio Ho Ši Mino palaikų pervežimui iš mauzoliejaus Hanojuje į saugią vietą. Tuo metu kaip tik kilo didelis konfliktas tarp Vietnamo ir Kinijos, ir TSRS, draugiškam Vietnamui padovanojo šiuos du automobilius. Vietnamiečiai, juos gavę, slapta naktimis treniruodavosi išvežti savo didvyrio palaikus iš mauzoliejaus. Tačiau išvežti neprisireikė. Tikėtina, jog šie du katafalkai ir dabar yra Vietname, valstybiniuose garažuose. Beje vietnamiečiai specialiai šiems automobiliams pastatė garažus.