Prieškarinis motociklo stilius

Tai Killinger & Freund motociklas (vok. Killinger und Freund Motorrad), pradėtas projektuoti 1935 metais Miuncheno konstruktorių biure specialiai 1938 metų transporto parodai. Vykdomą projektą buvo galima išversti kaip „Taikos balandis“, arba „Galutinė pergalė“. Projekto esmė – paimti jau sukurtą motociklą Megola (su varikliu priekiniame rate) bei padaryti jį patrauklesniu, greitesniu, praktiškensiu.

Kaip ir Megola motocikle, konstruktoriai Robert Killinger bei Fritz Cockerell į motociklo Killinger & Freund priekinį ratą įmontavo dvitaktį, 3 cilindrų, 600 kubinių centimetrų variklį. Cilindrai buvo išdėstyti trikampio forma. Tokiu būdu motociklą varė priekinis ratas. Visas motociklas svėrė tik 135 kg. Priekinis ratas su varikliu svėrė 50 kg.

Siekiant uždengti kaip galima daugiau motociklo dalių, jis buvo kuriamas aptakių formų, kas atitinkamai lėmė būtent tokį dizainą. Nors neįprastas dizainas verčia kiek sunerimti dėl motociklo aptarnavimo, tačiau priėjimas prie variklio buvo be galo paprastas – atsuki du varžtus, laikančius priekinį ratą, atjungi kelis elektros laidus, traukes, kuro padavimo šlangeles ir variklis išimtas.

Killinger & Freund taip ir nebuvo paleistas masinei gamybai, nors tai aktyviai planuota. Tam pasitarnavo prasidėjęs karas. Tebuvo pagaminta keletas prototipų. Kiek tokių motociklų buvo pagaminta nėra žinoma.

1945 metų pavasarį motociklą Vokietijoje atrado amerikiečių kariai. Kaip trofėjus jis buvo pergabentas į JAV. Kur paskutinėmis žiniomis yra laikomas nerestauruotu.