Nepasiekiamas paukštis, vardu „Čaika“

Istorinio transporto žurnalo „Retromanai“ numeryje Nr.7 rasite publikaciją apie plačiosioms masėms gamintą, tiksliau nukopijuotą ir bandytą pritaikyti tarybiniam žmogui lengvąjį automobilį, liaudyje patapusiu visuotinu pajuokos objektu – kupriuką ZAZ 965. Šioje publikacijoje kitas kraštutinumas – begalinės aukštumos, kurios paprastam piliečiui, anoje santvarkoje, kurioje mes buvome priversti gyventi, nebuvo pasiekiamos. Paradoksalu, tačiau kuomet viso pasaulio autopramonės gamintojai stengdavosi gaminti kaip galima plačiau, sovietinis žmogus privalėjo naudotis tuo, kas jam bus leidžiama, o ne ką nori ir sugeba gauti pats.

Tačiau pradėkime nuo pradžių apie tas paprastam žmogui nepasiekiamas autotransporto padangių aukštumas, kuriose sklando žuvėdros.

1949 metais serijiniu būdu pradėjus gaminti aukštesnės klasės automobilius GAZ 12 „ZIM“, greitai tapo aišku, jog modelis jau savo gamybos aušroje neatitinka nei estetinių, nei reprezentacinių savybių ir su šiuo modeliu kažką reikia daryti. Kaip ir visas anksčiau gamintas transporto priemones, taip ir ZIM‘ą nuspręsta modernizuoti ir iš to gauti naują modelį. 1955 metais prasidėję darbai ilgai rezultato nevertė laukti. Gorkio automobilių gamyklos inžinieriai pasiūlė modernizuotą „ZIM“ versiją GAZ 12V (ГАЗ 12В, rus.).

GAZ 12V (ГАЗ 12В)

Modernizacija turėjo apimti variklio galios bei stabdžių efektyvumo padidinimą, automatinės pavarų dėžės sumontavimą, ištisinio priekinio stiklo įmontavimą. Buvo numatyta atlikti kitus išorinius nežymius patobulinimus, padailinimus, chromo padidinimą, priekinių žibintų lankelių padailinimą, priekinių radiatoriaus grotelių „pasmulkinimą“, pakeisti ratų diskus, kiek „patempti“ galinius sparnus, kad būtų kaip, kad su pelekais.

GAZ 12 „modernizuota” viename iš karinių dalinių

Tačiau kaip bemodernizuosi pasenusias formas, taip vis tiek gausis senas daiktas. Tiesa, modernizacijos objektas jau turėjo pavadinimą – „Čaika“ (žuvėdra vertimas į rusų kalbą). Pradžioje lygiagrečiai keliavęs pavadinimas „Strėlė“ (Strela, rus.) neprigijo. Reikia nepamiršti, jog buvo ketinama modernizuoti aukštesnės klasės automobilį, skirtą valdininkams, partijos viršūnėms, ir niekas į paprasto žmogaus poreikius nekreipė dėmesio. Automobilio modernizacijai stringant visuose frontuose, 1956 metais Maskvos eksperimentinis institutas (NAMI) nupirko keletą JAV gamintojo automobilų – Packard Caribbean, Packard Executive Patrician, Imperial.

Packard Executive

Sklando netgi legenda, jog amerikietiškieji automobiliai buvo parodyti uždaroje partinėje parodoje ir tik po to išsiųsti išsamesnei analizei: dalis į Gorkio automobilių gamyklą, o dalis į Maskvos ZIL gamyklą. Packardai pakliuvo į GAZ gamyklą. Ir prasidėjo „ZIM“ moderizacija per visiškai naują projektą. Iš pažiūros matyti akivaizdūs naujo produkto „Čaika“ panašumai su amerikietiška produkcija, tačiau tai nėra visiška 100 procentų kopija, juk tai kas tinka JAV, negali tikti sovietams. Vėl gi prasidėjęs kūrybos, o tiksliau kopijavimo darbas reikalavo nemažai pakeitimų. Tačiau akivaizdu, jog tai kopija. Netgi išliko ant priekinių grotelių stilizuotas V formos ženklas. Tik skirtumas tas, jog „Čaikos“ atveju tai simbolizavo paukštį su plasnojančiais sparnais, o „Packard‘o“ atveju variklio formą – V8. Ir dar vienas nežymus skirtumas – amerikietiškieji automobiliai buvo skirti masėms, t.y. gyventojams, tuo tarpu sovietiniai – išskirtinai elitui.

Bandymas modernizuoti GAZ 12 ZIM

Naujai kuriamas projektas gavo oficialų pavadinimą – GAZ 13. 1956 metais sukuriami pirmieji natūralaus dydžio automobilių maketai. 1957 metų pradžioje sukuriami du „Čaika“ automobiliai ir išsyk kuriami dar keli automobiliai bandymams. Tais pačiais 1957 metais pagamintos 9 „Čaika“ mašinos išbandomos 21000 kilometrų maršrute Ukrainoje, Rusijoje, Kaukazo kalnuose. Didelių trūkumų nenustatoma ir 1958 metų sausio mėnesį eksperimentinė „Čaika“, kodiniu pavadinimu „Э-2“, išvien su tais pačiais metais debiutuojančia GAZ 21, demonstruojama tarptautinėje Briuselio parodoje EXPO 58.

1958 metų rudenį surenkami pirmieji masinei gamybai skirti automobiliai. Masinė gamyba, jei taip galima pavadinti, automobilio, kurio net kainos nebuvo nustatytos, oficialiai pradėta 1959 metų sausio 16 dieną. Rusai taip buvo sužavėti šio automobilio, jog jį demonstravo vos ne visose garsesnėse to meto pasaulio parodose – Brno (tuometinė Čekoslovakija), Budapešte (Vengrija), Ženevoje (Šveicarija), Niujorke (JAV), Leipcige (Vokietija), Mechike (Meksika). Ir tik 1959 metų parodoje Niujorke pirmą kartą demonstruojama juodos spalvos „Čaika“. Pradžioje automobiliai buvo dažomi dviejų spalvų deriniu arba balta-raudona arba balta-žalsva.

„Čaikos“ variklis nė iš tolo neprimena ZIM‘o variklio. Čia pradedamas montuoti 8 cilindrų V formos variklis, vietoje 6 cilindrų eilėje ZIM‘e. Sumontuojama automatinė greičių dėžė, perdaromas galinio tilto reduktorius, kuris veikia tyliau, sklandžiau. Suprojektuojamas ne nešantysis kėbulas, o X formos rėmas. Pirmą kartą GAZ automobilių istorijoje pradedamas naudoti 4 kamerų karbiuratorius K-113, vairo stiprintuvas, vakuuminis stabdžių stiprintuvas, elektriniai langai, radijo aparatas su automatine bangų paieška, automatiškai išsitraukiančia bei susitraukiančia radijo antena.

Kūrybinis procesas prie GAZ 13 modelio

Kaip, kad ant pirmos laidos GAZ 21 variklio dangčio buvo montuojamas elnias, taip ant „Čaika“ variklio dangčio buvo montuojama stilizuota žuvėdros statulėlė. Tačiau masinei gamybai tai nebuvo naudojama. Prieš pat gamybos pradžią pastebėta, jog tai yra viena iš sunkių traumų bei žūties priežasčių, automobiliui susidūrus su pėsčiuoju.

Situacija diktavo sąlygas, jog tokiam prabangiam automobiliui reikia modifikacijos kabrioletas bei limuzinas. Ilgai laukti nereikėjo ir jau 1961 metais pristatomas kabrioletas GAZ 13B (ГАЗ 13Б) ir limuzinas GAZ-13A, besiskiriantis nuo GAZ 13 tik stikline pertvara tarp salono ir vairuotojo. Latvių RAF gamykla GAZ 13C paversdavo universalais, atitinkamai katafalkais (apie tai Retromanai rašė numeryje Nr.2). „Čaika“ automobiliai ypač tiko kino pramonei, nes ilga ir patogi platforma leisdavo sutilpti kūrybinei grupei. Vienas unikalus GAZ 13 eksponuojamas Estijoje Kirsi muziejuje, automobilis įrengtas kaip atviras katafalkas.

1961 metais, kartu su GAZ 21 Volga modernizavimu, buvo mėginama modernizuoti „Čaiką“, prilipdant 2 papildomus žibintus, „ištiesinant“ bamperius, priekines groteles padarant horizontalias. Pagaminus tik vieną tokį variantą, ir jį 1961.10.14 pristačius partijos vadovams, projektas toliau iš vietos nepajudėjo. Eksperimentas nutrauktas. „Čaikos“ ir toliau buvo gaminamos, apytiksliai po 150 vienetų į metus net iki 1981 metų balandžio mėnesio. Viso buvo pagaminta apie 3179 automobilius. Kodėl „apie“ kalbant apie tokius pakankamai solidžius ir brangius automobilius? Net ZAZ 965 buvo suskaičiuoti iki vieneto, o čia gi kalbama apie „Čaiką“! Pasirodo paslaptis paprasta. Šie automobiliai buvo pakankamai brangūs, ne tokios didelės masinės gamybos ir jie buvo nuolat kapitališkai remontuojami. Tačiau kapitalinis remontas nelygus remontui. Pasitaikydavo atvejų, kuomet į GAZ gamyklą atvykęs remontui automobilis gaudavo naujut naujutėlį kėbulą, variklį, kitus visiškai naujus mazgus. Kartais tokio remonto pasėkoje „Čaika“ iš gamyklos išvažiuodavo tik su senu galiniu tiltu… Apskaitoje toks automobilis buvo laikomas – po kapitalinio remonto. Ko gero jau nuo automobilio valdytojų, nuo jų vairuotojų sumanumo bei gudrumo priklausydavo kaip ir kas automobiliuose bus keičiama, atnaujinama. Dar viena istorija, verčianti sukti galvą kaip iš tiesų buvo su automobilio „Čaika“ gamybos kiekiais – hibridai. Tik pasirodę „Čaika“ automobiliai buvo labai geidžiami valdininkų ir kitų partinių šulų, kurie kaip įmanydami stengėsi persėsti iš pasenusių ZIM‘ų į naujutėlaites „Čaikas“. Tačiau ZIM‘ų prigaminta kiek daugiau nei 23 tūkstančiai, o „Čaikos“ vos ne vienetinės. Laikina išeitis buvo rasta, kuomet vieno karinio dalinio kareivinėse prie „Čaika“ kėbulo buvo primontuojama ZIM priekinė bei galinė dalys, tokiu būdu gaudavosi nei tai ZIM‘as nei tai „Čaika“, tačiau visgi konfortabilus automobilis. Klausimas, kaip „Čaika“ kėbulai pakliudavo pas kareivius-mechanikus taip ir liko neatsakytas. Ar tai jau buvo skaičiuojamas kaip pagamintas „Čaika“ automobilis ar ne? Ir kiek tokių hibridų buvo prigaminta?

Packard Executive

„Čaikos“ neturėjo oficialios pardavimo kainos, nes jos įsigijimas asmeniniams poreikiams paprasčiausiai nebuvo numatytas. Istorikai ginčijasi kodėl visgi nebuvo leidžiama šių automobilių įsigyti asmeniniams poreikiams, tačiau visi vieningai sutaria, jog tuometinė automobilio kaina būtų buvusi 17500 rublių, tuo tarpu GAZ 21 – 5500 rublių. Toks didžiulis kainų skirtumas niekaip nebuvo suderinamas su socialinės lygybės suvokimu.

Tėra žinomi tik keli atvejai, kuomet „Čaika“ buvo padovanoti išskirtiniams asmenis, tokiems kaip rašytojui Michailui Šolochovui, balerinai Galinai Ulanovai, kosmonautei Valentinai Tereškova, Kubos vadui Fideliui Kastro, karininkui Georgijui Žukovui, Kinijos bei Vietnamo komunistų partijos vadovams.

1962 metais „Čaika“ visgi kiek modernizuojama. Pradedamas montuoti naujo tipo karbiuratorius K-114, vietoje K-113, naujas radijo aparatas, naujo pavyzdžio ratų diskai, atnaujinama salono medžiaga. Po kiek metų susizgribta, jog nėra išorinio galinio vaizdo veidrodėlio ir jis pradedamas montuoti ant vairuotojo durelių.

Bandymas modernizuoti „Čaiką”

Automobiliai „Čaika“ buvo nuolat remontuojami. Tačiau baigę tarnybą ir jei vis dar būdavo tinkami eksploatavimui, tik po 10 metų nuo gamybos pradžios, buvo perduodami Santuokų rūmams, „Inturist“ viešbučiams ir pan. „Čaikos“ nuoma vestuvėms kainavo 50 rublių, tuo tarpu Volgos – 25 rublius.

1977 metais GAZ 13 keičia naujas modelis GAZ 14. Nors „Čaika“ gaminama dar 4 metus, tačiau akivaizdu, jog laikmetis jau kitas, techniniai sprendimai taip pat turi būti kiti. Naujai pasirodęs modelis GAZ 14 daugiau ar mažiau turi naujus techninius sprendimus, tačiau charizmos – ne.

GAZ 13

Keletas techninių duomenų:

Variklis: V8 tipo, 195 AG, 5530 cm3

Greičių dėže: automatinė 3 pavarų

Ilgis; 5600 mm

Plotis; 2000 mm

Aukštis; 1620 mm

Masė; 2100 kg,

Masė (pakrauto): 2660 kg

Maksimalus greitis: 160 km/h

Kuro sąnaudos: 17-18 l/100 km

Bako talpa: 80 litrų

„Čaika” – padangėse sklandanti žuvėdra, nepasiekiama, grakšti. Taip ir gyvenime, GAZ 13 – paprastam žmogui nepasiekiamas paukštis.