Operacija "Y" (2 serija) arba SMZ prisikėlimas

– Где этот чертов инвалид?!
– Не шуми. Я – инвалид!

Bežiūrint į šį automobilį mintyse iškart nuskamba dialogas iš filmo „Operacija «Ы» arba Šuriko nuotykiai“. Paradoksalu, tačiau dauguma net nežino šio ekskliuzyvinio ir populiaraus automobilio pavadinimo ! Liaudyje jis papraščiausiai vadinamas „invalidke“ arba „morgunovka“.

Po Antrojo pasaulinio karo motovežimėliai СМЗ С-3А (vardan pagarbos šiai transporto priemonei toliau tekste bus vartojama automobilio sąvoka, nes motovežimėlio (мотоколяска) sąvoka nėra naudojama mūsų kalboje) buvo naudojami kaip invalidų transportas. Dauguma šių automobilių nesulaukė šių dienų ir bent jau Lietuvoje likusius egzempliorius galime pabandyti suskaičiuoti rankų pirštais. Todėl „Retromobile“ klube su dideliu džiugesiu sutikome dar vieną retą egzempliorių atsiradusį Gansauskų šeimos kolekcijoje.

Kaip didelis džiaugsmas tapo dideliu vargu kviečiame paskaityti ir pažiūrėti žemiau …

Prieš pakviečiant pažiūrėti kaip sekėsi klubo nariui Valdui ir jo šeimynai restauruojant šį automobilį, pirma norėtumėm supažindinti su šiuo egzemplioriumi.

Siekiant padėti Jums pamiršti nelabai gražų „invalidkės“ pavadinimą, norėtumėm atkreipti dėmesį, kad tokio kėbulo automobiliai yra vadinami Roadster‘iais, t.y. dviviečiai automobiliai su sudedamu stogu. Mūsų atveju šis automobilis į sportinį nelabai panašus, tačiau pramoginiu jį pavadinti tikrai galime.

Norint pradėti kelionę šiuo automobiliu, pirma reikia patekti į jo vidų. Aišku tai lengviau padaryti jei jo tentas (stogas) yra sudėtas… Važiavimas šiuo automobiliu neprilygsta kažkokiam Volkswagen Golf – nes čia juk sukasi dvitaktis Iž-49 motociklo variklis. Tai ne šeip sau variklis – o 346 kub.cm, 8 arklio galių motoras. Ir apetitas šio motoro gana nemažas: 100 km atstumu jis suvalgo apie 7-8 litrus degalų …

Automobilis СМЗ С-ЗА buvo gaminamas Serpuhovo motociklų gamykloje (Серпуховский автомобильный завод – dabar čia gaminami automobiliai OKA) nuo 1957 iki 1970 metų. Iš pradžių buvo gaminami triračiai egzemplioriai С-ЗЛ, kurių nauja modifikacija tapo mūsų aprašomas keturių ratų automobilis. Priekinė torsioninė pakaba ir nepriklausoma spyruoklinė galinė pakaba tvirtinosi prie suvirinto iš vamzdžių rėmo, o ant galinės ašies tvirtinosi Iž-49 variklis su keturių pavarų dėže. Vieną cilindrą aušino sumontuotas ventiliatorius. 1962 metais automobilis buvo modernizuotas ir prie pavadinimo buvo pridëta raidelė “M“ : С-ЗА-М. Po 8 metų, 1970 jį pakeitė naujas uždaru kėulu modelis СМЗ С-3Д.

Mūsų automobiliukas sveria irgi nemažai – net 455 kg. Į baką galima supilti 12 litrų degalų. Valdomas jis yra tik rankomis. Tiesa, buvo viena modifikacija kur valdymas buvo viena koja ir viena ranka …

Deja senais laikais naudotis šiuo automobiliu buvo leidžiama tik 5 metus, nes konstrukcija buvo labai jau nepatikima. Po penkių metų tarnybos jis turėjo būti gražinamas … Tai aišku nebuvo labai skausminga, kadangi šis automobilis buvo išduodamas nemokamai.

Ir kokių tik patobulinimų šis automobilis neregėjo per 5 savo egzistavimo savininko rankose metus … pavyzdžiui kai kurie prie durų tvirtindavo geležinius kabliukus – tam kad važinėjant po kaimų duobes durys neatsidarytų ar net neiškristų. Taip pat priekyje ir gale šių automobiliukų būdavo privirinami didžiuliai kabliai – tam kad būtų lengviau žiemą patraukti ar tiesiog važiuoti prisikabinus, kaip kokiai priekabai, prie kito automobilio. Bagažinė (jei taip tų daiktų dėtuvę galime pagarbiai pavadinti) buvo automobilio priekyje. Joje tilpdavo net 10 kg bagažo.

Masimalus leidžiamas šio mažylio greitis sudarė 40 km/h. Nors automobilis laisvai galėdavo įsibėgėti iki 60 km/h (atsimenat, aukščiau rašiau apie nepatikimą konstrukciją?). Tokiu greičiu lekiant automobilis laisvai galėjo pavirsti dalių krûva ant kelio. Tiesa, žiemą važiavimas šiuo automobiliu buvo gana problematiškas – juk pečiuko tai nebuvo, o virš galvos – tik brezentinis tentas.

Taip jis atrodė garsiame filme, o kaip jis atrodys pas mus?