„Dodge Brothers 30“ galima laikyti visų automobilių pirmtaku, nes jame pavarų svirtis, pedalai išdėstyti tokia pačia tvarka, kaip ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Važiavimo malonumui patirti pakanka 3 pavarų į priekį ir 1 atbulinės eigos pavaros. Tiesa, starteris šiame automobilyje įjungiamas su koja.

„Dodge Brothers 30” – vienas iš pirmųjų modelių, kurio gamyboje pradėta mažiau naudoti medžio. Kiti to meto automobiliai buvo stalių kūriniai – kėbulai, durys, rėmai būdavo mediniai. Šiame automobilyje mediniai yra tik stipinai ir grindys.

Gatvėje Dodge Brothers visada susilaukia gausaus aplinkinių dėmesio. Tačiau beveik visiems žmonėms, kuriems yra tekę atidžiau apžiūrinėti šį „Dodge Brothers 30” modelį, iškildavo klausimų dėl automobilio markės ženklo. Tokių klausimų kilimo priežastis yra paprasta: ant šio automobilio radiatoriaus viršaus galima išvysti brolių Dodžų ženklą, kuriame pasaulio fone matosi Dovydo žvaigždė.

Iš tiesų dar ir šiandien žmonės nesutaria ar tai tikrai žydų simbolis ir kodėl jis ten atsirado. Eksportui skirtuose modeliuose šis simbolis iš ženklo pradingo 1938 metais. Pasak D.Zimermano, Dodge broliai manė, kad tam tikrose rinkose nepavyks parduoti automobilio, kuriame puikuojasi žydų simbolis. Dodge Brothers klubo (JAV) narių manymu tuo metu (1912-1914 metais), kuomet buvo sukurtas automobilio ženklas, broliai Dodžai nieko nežinojo apie Dovydo žvaigždę, kuri tuo metu dar nebuvo taip plačiai naudojama, kaip II-ojo pasaulinio karo metais ir vėliau. Pasak šio klubo atstovų šiame ženkle vaizduojamos dvi tarpusavyje susijungusios graikiškos raidės „Delta“, reiškiančios du Dodge brolius. Dar kita istorija teigia, kad žydų verslininkai buvo paskolinę broliams Dodžams pinigų, dėl ko jie įsipareigojo įkomponuoti automobilio emblemoje Dovydo žvaigždę.

Iki pirmosios oficialios istorinės motorinės transporto priemonės atsiradimo Lietuvoje pasak asociacijos „Retromobile“ prezidento Ramūno Kardelio, teko keliauti 7 metus. 2005 metais šis bendraminčių įsteigtas klubas, kaip vieną iš savo prioritetinių uždavinių, numatė istorinės technikos įteisinimą Lietuvoje. Pirmasis žingsnis buvo žengtas 2007 metais, kuomet susirinkę Lietuvos senovinių-istorinių transporto priemonių gerbėjų klubų atstovai pasirašė raštą, skirtą Lietuvos valstybinėms institucijoms, siekiant atkreipti šių institucijų dėmesį į istorines vertybes, bei prašant priimti teisines nuostatas, kurios leistų suvokti, kad sąvokos „senas“ automobilis ir „senovinis“ automobilis, skiriasi. 2008 metais asociacija “Retromobile” kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu surengė konferenciją, kurioje buvo nagrinėjami senovinių-istorinių automobilių statuso ir teisinio reglamentavimo klausimai. Tokio pobūdžio renginys buvo organizuojamas pirmą kartą Lietuvos automobilizmo istorijoje. Šioje konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros, VĮ Regitra atstovai, automobilizmo istorijos žinovai, įvairių muziejų atstovai, Lietuvoje veikiančių istorinių transporto priemonių klubų nariai. Šios konferencijos medžiaga tapo pagrindu 2009 metais Seime užregistruoti atitinkamas teisės aktų pataisas, o 2010 metais Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą, kuriame buvo nustatyta istorinės motorinės transporto priemonės sąvoka. Remiantis šiuo įstatymu istorine motorine transporto priemone gali būti laikoma tokia transporto priemonė, kuri pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų, kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdieninėms reikmėms.

Įstatyme atsiradęs istorinės motorinės transporto priemonės apibrėžimas suteikė galimybę valstybinėms institucijoms priimti poįstatyminius teisės aktus, kurių pagrindu transporto priemones, kurios atitinka įstatyme numatytus kriterijus, įvertintos asociacijų paskirtųjų ekspertų, galima pripažinti istorinėmis. Tokiu būdu visuomenei tapo žinoma, kad ne bet kuris 30 metų amžiaus sulaukęs automobilis ar motociklas gali pretenduoti į istorinės transporto priemonės statusą.

Be reikalavimo būti techniškai tvarkingai, transporto priemonei keliami ir originalumo reikalavimai: tai reiškia, kad technika turi išlaikyti atitinkamos transporto priemonės gaminimo periodo spalvų gamą, autentišką variklį, autentišką važiuoklę, autentišką saloną ir daugybę kitų autentiškų dalykų. Todėl garažuose ar dirbtuvėse „tiuninguoti“ seni automobiliai negalės vadintis istoriniais.

Po šio įstatymo pataisų priėmimo tiek asoc. „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis, tiek Seimo narys Antanas Nedzinskas vieningai teigė, kad „įsigyti seną automobilį nėra sunku, tačiau didžiausia užduotis – jį restauruoti, nes tai nėra tas pats, kas sutvarkyti ar suremontuoti apynaujį automobilį“.

Istorinės transporto priemonės sąvoka naudojama daugelyje Europos šalių. Šį terminą taip pat naudoja Tarptautinė istorinių transporto priemonių federacija (FIVA), kurios pateiktais pavyzdžiais buvo pasiremta kuriant Lietuvos teisinę bazę, susijusią su istorine technika.

Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis teigia, kad dar laukia daug darbų istorinių transporto priemonių labui. Ateities tiksluose numatytas atitinkamų valstybinių numerio ženklų atsiradimas, specialių techninių apžiūrų taisyklių nustatymas, lengvatos draudžiant tokius automobilius, kelių mokesčio netaikymas ir kiti darbai.

Istorinės technikos statuso įteisinimas rodo ne tik tai, kad Lietuva rūpinasi istoriniu paveldu, tačiau taip pat prisideda prie darbo vietų išsaugojimo ir sukūrimo (restauracijos dirbtuvių, specializuotų parduotuvių, muziejų), skatinamas turizmas, plėtojami ryšiai tarp skirtingų šalių žmonių.

Istoriniai automobiliai gatvėse – pavyzdys kitiems eismo dalyviams tvarkingo ir saugaus važiavimo.