Pradėkime nuo istorijos:
Kalbama, kai pasirodė dailininko Ivanov tapytas paveikslas „V.I.Leninas šeštadienio talkoje Kremliuje”, tuo metu atsirado liudininkų kurie rašė savo memuaruose, kaip jie kartu su proletariato vadu nešė per šeštadieninę talką tą rastą. O tokių liudininkų skaičius tuo laiku viršijo 100. Taip panašiai šiais laikais atsiranda automobiliai, kurie priklausė įžymiems žmonėms. Su Lenino „Rolls Royce” gavosi visiškai tiksliai taip … tik atvirkščiai. „Silver Ghost” pasirodo šiandien „gyvesni uz gyvus”.
Svarbiausias spaudos CK partijos organas, jeigu kada ir melavo savo skaitytojams, tai melavo globališkai, kaip pavyzdį galima paminėti apie komunizmo pas mus pasirodymo laiką. Bet kas liečia asmeninius straipsnius – tai tokių straipsnių tikrumą, jų faktų patikimumą, tikrindavo patys raštingiausi žurnalistai – apžvalgininkai, o juos savo ruoštu visas būrys redaktorių ir jų pavaduotojų. Todėl keista, kaip galėjo 1966 m. lapkričio 3 d. pasirodyti straipsnelis, kurio turinys buvo nesamonių rinkinys. Štai keletas ištraukų šio straipsnelio :
„Šiomis dienomis leningradiečiai tapo liudininkais štai tokio vaizdo: miesto gatvėmis kartu su „Volga”, „Moskvic” važiavo nežinomos markės tamsiai žalios spalvos, su brezentiniu stogu automobilis. Daugelis praeivių su didele nuostaba apžiūrinėjo šį automobilį … Bet ar žinojo žmonės, kad su šiuo automobiliu keletą metų važinėjo V.I.Leninas! į Leningradą šią brangią relikviją atvežė iš Gorkų su sunkiasvoriu tralu. Atvežė jį „Lenfilm” kino studija, kad statyti filmus apie V.I.Lenino gyvenimą ir jo veiklą.
Nemažai laiko teko padirbėti pirmos Leningrado autoremonto gamyklos darbininkams ir specialistams. Išsaugojant automobilio išorę buvo pakeistas susidėvėjęs variklis, perdaryta šasi, naujai perdažytas, pagal senas nuotraukas sumontuotos trūkstamos detalės. Ir taip paruoštas automobilis, gavęs numerį „46-47″, sėkmingai atlaikė važiavimo bandymus.
Apie visa tai mes (straipsnio aut.) telefonu papasakojom buvusiam V.I.Lenino vairuotojui – dabartiniam personaliniam pensininkui S.K. Giliui.
– Aš iki sielos gelmių esu sujaudintas, kad automobilis, kuriuo važinėjo Leninas, vėl važiuoja, – pastebėjo Stepan Kazimirovič, – aš gerai prisimenu, kaip Putilovo (dabar Kirovo) gamyklos darbininkai šio automobilio galiniams ratams sumontavo guminius vikšrus, o priekinius pastatė ant slidžių, kad žiemą būtu lengviau pasiekti Gorkus užpustytais keliais. Jūs tikriausiai įsivaizduojate kaip aš trokštu pamatyti šį atnaujintą automobilį, nes su juo surišti mano ryškiausi gyvenimo metai….”
Kada S.K.Giliui paskambino „Pravda” korespondentas, Lenino ex vairuotojui buvo arti 80 metų. Todėl nenuostabu, kad jis kažką pamiršo ar supainiojo. Leninas turėjo iš tiesų „Rolls Royce Silver Ghost” su vikšrais ant galinės ašies ir su slidėmis ant priekinių ratų. Kokiu būdu šis automobilis papuolė į Liaudies Komisarų Tarybos garažus, ir dabar iki galo nėra išsiaiškinta. Pradžioje buvo manoma, kad šis automobilis pagamintas 1914 m. ir tik 1916 m. toje pačioje Putilovo gamykloje šis automobilis buvo perdirbtas pagal Adolfo Kegresso konstrukcinius brežinius į visureigį.
A.Kegressas dirbo caro garažo viršininku. Jam vadovaujant buvo sumontuoti vikšrai „Packard’ams”, „Renault” ir kitiems automobiliams, su kuriais šis prancūzų emigrantas vežiojo carą Nikolajų II apsnigtais laukais ir po Carskoje Sielo apylinkes. Todėl logiška galvoti, kad į „autoroges” buvo perdarytas ir „Rolls Royce Silver Ghost”. Tik štai S.K.Gilio, „kuris puikiai prisimena šį perdarymą” suprantama, kad prie imperatoriaus kiemo ir arti nebuvo.
Vėliau atsirado kita versija, kad 1919 m. putiloviečiai specialiai Leninui perdarė „Rolls Royce Silver Ghost”. Tuo metu gamykloje buvo surinkta virš dešimt pusiauvikšrinių šarvuočių „Russkij Austin”. Ant šių šarvuočių buvo sumontuoti tie patys mechanizmai pagal A.Kegress brėžinius. Tiesa Adolfas Kegress tuo metu spėjo pabėgti nuo rusiškos revoliucijos į savo tėvynę. Pagal ideologiją ši versija tuo metu labiausiai tiko, bet…
…. „perestroikos” pradžioje italų automobilių žurnalistas Dzuzepe Dikoratto sugebėjo įgauti pasitikėjimą Valstybinio istorinio draustinio „Lenininės Gorkos” vadovybėje. Jis perrašė šio „Rolls Royce” agregatų ir mazgų numerius. Gryžęs sutikrino su gamykline dokumentacija ir paskelbė savo žurnale ‘Routeclassiche” skaitytojams, kad minėtą „Silver Ghost” 1920 m. pirko Tarybinės prekybinės misijos Didžiojoje Britanijoje vadovas – Liev Borisovič Krasin.
Vienaip ar kitaip apie šio automobilio judėjimo tikrus faktus galima atsekti nuo tada, kai jis pakliuvo į Gorkas. Nes Lenino apsauga turėjo specialų sąsiuvinį, kuriame buvo daromos visos atžymos apie automobilio judėjimą. Aišku, apsaugai rūpėjo ne pats automobilis, bet – vadas. Nes pagal Stalino nurodymą buvo vykdoma griežta Lenino kontrolė. Po V.I. Lenino mirties šis „ROLLS ROYCE” iš Gorkų niekada nebuvo išvažiavęs. 1961 m. ir 1984 m. „ZiL” darbuotojų jėgomis buvo atliekamas šio automobilio remontas, ir netgi buvo užvedę šešių cilindrų variklį, vienok visi šie darbai buvo daromi „neatsitraukus iš ekspozicijos”. Suprantama, kad jokie A.Kegress’o mechanizmai nebuvo demontuoti, automobilis nebuvo perdažytas tamsiai žalia spalva, vien dėl to, kad dalyvautų „Lenfilm” filmavimuose 1966 m. Paprasčiausiai tai buvo neįmanoma… . Tai apie kokį automobilį rašė korespondentas „PRAVDA” laikraštyje?
Šis vikšrinis stebuklas „Lenino Gorkuose” stovi jau aštuonis dešimtmečius
Nežinau, ar daug kam teko būti Maskvoje, Centriniame Lenino muziejuje Raudonojoje aikštėje. Bet tie kurie buvo ir tie kurie domisi automobilizmo istorija prisimena ir kitą V.I.Lenino „Rolls Royce” – taip vadinamą „vasarinį”.
Jeigu tikėti tuo pačiu italų žurnalistu Dziuzepe, tai šį egzempliorių Didžiojoje Britanijoje užsakė „rusų atstovas” N.Klinsko 1922 m.liepos mėn. 11 d. Skaitoma, kad būtent su šituo automobiliu Leninas, lydimas savo žmonos ir „sesers Maniasos” paskutinį kartą į Maskvą atvažiavo 1923 m. spalio mėn. 19 d. aplankyti Visarusijos žemės ūkio bei verslo pramonės parodos. Po vado mirties automobilis neliko Gorkose, bet buvo sugražintas į Liaudies komisarų tarybos garažą.
Pagal Vladimirio Iljičiaus dukterėčios O.D. Ulijanovos prisiminimus: „šis automobilis skaitėsi „Lenino automobiliu” todėl partinė nomenklatūra šiuo „Rolls Royce” naudojosi labai retai, išskirtiniais atvejais. Tarp kitko šis automobilis man nesuteikdavo džiaugsmo juo važiuojant, nes kiekvieną kartą mane užsupdavo…”
Tačiau 1930 m. niekas neatsižvelgė į tai, kad automobilis laikomas „Lenino automobiliu” ir jis buvo perduotas vienai Leningrado autobazei ir skaitėsi šios įmonės balanse. Dar vėliau šis „Sidabrinis vaiduoklis” apsireiškė Tavridėje, kur buvo eksplotuojamas Krymo srities žvejų sąjungos nomenklatūrininkų. Ir tik 1936 m. pradėta ieškoti šio „Rolls Royce Silver Ghost”, kada CK nurodymu buvo įsteigtas Valstybinis V.I.Lenino muziejus.
Bet į Maskvą šis „Silver Ghost” sugrįžo tik po trejų metų. Pergyvenęs ne vieną remontą, patyręs ne vieną avariją „Rolls Royce” pasikeitė neatpažįstamai. Pirminis kėbulas buvo pakeistas kitu, stipininiai ratai „Rudge-Whitworth” pakeisti ratais nuo „polutarkos” …. svetimi stovėjo sparnai, žibintai, bamperis. Šį automobilį nuvežė į Gorkus ir pastatė saugojimui į tą patį sandėlį, kuriame jau stovėjo pusiauvikšrinis „Rolls Royce Silver Ghost”.
Restauracijos šis automobilis laukė dar 20 metų. Po to kai „ZiL’e” jį galima sakyti surinko iš naujo 1959 m. gruodžio mėn. 1 d. „Silver Ghost” savo eiga(!) atvažiavo į Raudonąją aikštę, kur jį su kranu „K-51” pakėlė į antrą aukštą muziejaus ir per langą įkėlė į ekspozicijos salę. Šioje salėje be judėjimo jis stovėjo ilgus metus. O legendas, kad su šiuo „Rolls Royce” po muziejaus sales vežiodavo Andropovą, kuris specialiai šiai atrakcijai apsivilkdavo Vladimiro Iljičiaus paltą, kūrė tarybinės istorijos istorikas – klounas Aleksandr Boriev…
1994 m. vėl šis automobilis buvo iškeltas per tą patį langą ir iki 2004 m. jo niekas nematė, o muziejaus salėje, toje vietoje, kur tiek metų stovėjo „Rolls Royce Silver Ghost”, ant sienos pakabino nuotrauką su ekspozijos vaizdu, kuriame matyti šis „Rolls Royce”. Jis buvo patalpintas Izmailovsko saugyklose. Publikai buvo pristatytas 2004 m. Valstybinio istorijos muziejaus Poloviecko kiemelyje per kompanijos „Rolls Royce Moscow” šou.
Komercija ir kultūra išmoko sugyventi kartu ir bendradarbiauti. Muziejaus darbuotojai dėkingi „Rolls Royce” dileriams už tai, kad sutvarkė kaip priklauso „Rolls Royce Silver Ghost” ir išmokė, kaip reikia teisingai elgtis su eksponatais.
Tai jei tai buvo ne tas „Rolls Royce”, tai nejaugi 1966 m., visiems leningradiečiams pasivaideno, kad matė „Silver Ghost”?
Kada „vasarinis” Lenino „Rolls Royce” dar stovėjo Centriniame Lenino muziejuje, dalį šios ekspozicijos sudarė nuotrauka, kabėjusi ant sienos. Joje pavaizduotas automobilis, stovintis Kremliaus teritorijoje, toje vietoje, kurioje buvo visai neseniai nugriautas caro Aleksandro II paminklas, o fone matyti dar nenugriauta Kristaus Gelbėtojo šventykla (cerkvė). Atidžiau pasižiūrėjus į šią nuotrauką galima pastebėti, kad automobilis šiek tiek ne toks kaip muziejaus ekspozicijoje. Žibintų ant sparnų nėra, priekinis stiklas ištisas, o ne dviejų sudedamų dalių … Vienok radiatoriaus „antikinį viršų” vainikuoja ta pati sidabrinė statulėlė.
Viskas teisingai. Jeigu tikėti išlikusiais dokumentais – tai vienu metu Liaudies komisarų tarybos garažuose buvo net 4 „Rolls Royce” ! … ir kiekvienas bent jau kartą buvo panaudotas vadui vežti. O tai reiškia, kad „leningradietiškam” variantui su numeriu 46-47 gali pretenduoti dar du automobiliai. Ir vienas iš jų buvo surastas gana lengvai.
Jis buvo rastas Sankt-Peterburgo valstybinio istorinio muziejaus mokslo ir technikos fonduose. Pagal turimus dokumentus jis įregistruotas kaip 1916 m. „Rolls Royce”, kuris vežiojo V.I.Ulijanovą – Lenina į Gorkus.
Publikai šis „Rolls Royce” buvo nedemonstruotas labai seniai. Bet, kad šitas automobilis dalyvavo kino filmų projektuose, buvo patvirtinta muziejaus darbuotojų. 1968 m. jis dalyvavo J.Karasiko filmo „Šeštoji Liepos” pastatyme.
Šiame filme pasakojama apie eserų maištą 1918 m. Buvo rasta ir nuotrauka – „Rolls Royce” su numeriu 46-47. Nuotrauka daryta laike filmavimo Maskvoje, prie Didžiojo teatro kolonados, o kėbule matyti besikrapštanti damutė iš filmavimo grupės.
Jei atsirado trečias „Silver Ghost”, tai kažkur tai sklando ir ketvirtojo „Rolls Royce” sidabrinė dvasia … „Mosfilm” autobazėje stovi „Rolls Royce”, kurį paskutiniu metu priimta vadinti „Lenino Rolls Royce”. Jis dalyvavo statant Aleksandro Sokurovo filmą „Veršis”. Šio filmo įvykiai rutuliojasi Gorkuose paskutinėmis Lenino gyvenimo dienomis. Tik automobilis, kurį galima pamatyti šiame filme, tai ne „Silver Ghost”, o „Phantom I”, kurį pradėjo gaminti 1926 m., ir Leninas tikrai negalėjo juo naudotis.
Tekstą paruošė Kęstutis Pletkus
