Sunkvežimių lenktynių užuomazgos

Automobilis variklio varoma ratinė mašina keleiviams ir kroviniams vežti pradėta kurti XVIII a., ratiniam akliniam vežimui pritaikius mechaninį variklį. Garo mašiną savaeigiams vežimams 1769 m. Pritaikė Ž. Kunjo ( J. Cugnot, Prancūzija); toks garo automobilis vežė 2,5 t krovinį 2-4 km/h greičiu. Išradus automobilį jis greitai tapo populiaria susisiekimo priemone, o automobilininkai sukūrė naują sporto šaką. Kokiа naudą duoda automobilių lenktynės? Šis klausimas iškilo jau seniai.

Lenktynės tai kūrybinė mintis, naujausių technikos pasiekimų, lenktynininkų drąsos ir meistriškumo egzaminas. Sulaikę kvapą mašinų konstruktoriai įdėmiai seką lenktynes, rekordinius važiavimus. Lenktyninis automobilis ar sunkvežimis tampa tyrimų objektu, sufleruojantis, kaip padidinti greitį, pastovumą, sumažinti svorį, svarbus mokslinių tyrimų ir savos patirties papildymas.
Pirmosios pasaulyje automobilių lenktynės įvyko 1894 m. birželio 13 d. Paryžiuje. Į startą išvažiavo 102 mašinos su visų anuo metu egzistavusių tipų varikliais (pneumatiniu, elektriniu, vidaus degimo ir net gariniu). Parengiamajame važiavime daugiau kaip pusė mašinų nepajudėjo iš vietos. Dalyvauti pagrindinėse varžybose buvo leista tik 14 benzininių automobilių ir 7 gariniams. Trasą įveikė 13 benzininių ir 2 gariniai. Užėmęs pirmąją vietą benzininis automobilis važiavo vidutiniu 20,8 kilometrų per valandą greičiu. Greičiausiai atstumą nuo Paryžiaus iki Ruano (126 km) nuvažiavo prancūzų konstruktorius Emilis Levasioras. Jis ir yra pirmasis automobilių lenktynių čempionas. 1895 m. įvyko pirmosios oficialios lenktynės. Jos galutinai įrodė, kad vidaus degimo variklius naudojantys automobiliai yra pranašesnis už pneumatinius, elektrinius ir garinius variklius.

1893 m. gegužės 1 d. automobilių lenktynėse Prancūzijoje žuvo pirmasis vairuotojas (markizas de Montenjakas). Niujorke 1900 metais dėka Gordono Beneto įvyko pirmosios tarptautinės automobilių lenktynės ”Tarptautinė taurė”. Rusijoje pirmosios automobilių lenktynės įvyko 1907 m. rugsėjo 8 d. maršrutu Nikolajevas – Odesa. 1907 m. Surėjuje, Anglija, atidaromas Bruklendas – pirmasis pasaulyje specialiai suprojektuotas auto lenktynių žiedas. Ilgiausios pasaulyje automobilių lenktynės pirmа kartа įvyko 1908 metais vasario 12 d. Lenktynių kelias aprėpė visа žemės rutulį. Tai buvo nepaprastai drąsus tų laikų sumanymas. To laiko kelius vargu buvo galima vadinti keliais, infrastruktūros dar nė termino nebuvo, lenktynės buvo tokios egzotiškos, kad sunku net įsivaizduoti lyginant su mūsų dienomis bei pasiekimais transporto srityje. 1911 m. organizuojamos pirmosios ”Indianapolis 500” lenktynės. Tai greičiausios ir pavojingiausios pasaulyje tokio pobūdžio lenktynės. Trasoje greitis išvystomas virš trijų šimtų kilometrų per valandą greitį. 1983 m. pasiektas automobilių pasaulio greičio rekordas. Automobilių konstruktorius ir lenktynininkas iš Anglijos Ričardas Noublas savos konstrukcijos automobiliu „šuolis” pasiekė 1019,467 kilometrų per valandą greitį. Šis greičio rekordas buvo pagerintas 1997 m. spalio 15 d. JAV Nevados valstijos Black Rocko dykumoje. Pirma kartą buvo viršytas garso greitis – 1226,86 kilometrai per valandą. „Formulė 1” pasaulio pirmenybės rengiamos kasmet nuo 1955 m. Tai prestižinės „Didžiojo prizo” (Grand Prix) varžybos. 1978 m. įvyksta pirmasis ralis Paryžius – Dakaras. 1990 metais šiose lenktynėse pirmą kartą dalyvavo Sovietų Sąjungos komanda, kuri važiavo KAMAZ sunkvežimiais. Su „KAMAZ-ais” finišą pirmi pasiekė įvairių rusų šeši ekipažai. Rekordiškai didelis lenktynėse dalyvavusių sunkvežimių skaičius buvo 2007 metais: išbandyti jėgas Afrikos dykumose panoro net 88 sunkvežimiais važiuojantys ekipažai. 1984 m. britų sunkvežimių lenktynių asociacija organizuoja pirmаsias Europos tarptautines sunkvežimių lenktynes Kastle Doningtone, Anglija.

Automobilių sporto pradžia Lietuvoje buvo beveik 40 metų vėliau nei pirmosios automobilių lenktynės, įvykusios Prancūzijoje (Paryžius – Ruanas, 1894 m.). Nepriklausomybės pradžioje nedaug tebuvo Lietuvoje automobilių, jie buvo gana brangūs, apie šią sporto šaką mažai buvo galvojama. 1931 birželio 14 dieną įvyko pirmasis Lietuvos auto sporto čempionatas.

Sunkvežimių kroso istorija Tarybų Sąjungoje prasidėjo 1950 gruodžio 3 dieną Maskvoje. Šiose varžybose startavo du Zis-150 sunkvežimiai. Debiutas buvo sėkmingas užimta pirma vieta. Jau 1951 metais įvyksta pirmasis TSRS automobilių krosas, kuriame dalyvauja 16 Zis-150 ekipažų. Ekipažas sudarytas iš vairuotojo ir mechaniko pastarasis taip pat turėjo būti kabinoje kartu su vairuotoju. Šiose varžybose Zis-150 komanda užima pirmąją vieta.

Nuo 1957 iki 1966 metų Zil oficialiai kroso varžybose nedalyvauja. Tais metais buvo kuriamas bei bandomas naujas sunkvežimis Zil-130. Sportinėje klasifikacijoje Zil-130 kaip atskira klasė neegzistavo, buvo tik įskaitinės grupės „Gaz-51 ir „Zil-164”. 1968 metais TSRS Automobilių federacija patvirtino atskirą klasę sunkvežimiui Zil-130. Periodą nuo 1967 iki 1980 metų galima vadinti įvairių Zil sportinių sunkvežimių markių epochos klestėjimu.

1958 m. Vilniuje įvyko 1 kilometro greičio lenktynės ir ralis, kuriose varžėsi lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir savivarčių vairuotojai. 1959 m. gegužės 7 dieną Kaune buvo surengtos pirmosios figūrinio važiavimo varžybos. Trijose klasėse „Pobeda”, „Volga” ir „Gaz-51”, pastarasis sunkvežimis, dalyvavo 31 dalyvis. 1962 metais gegužės 13 d. Vilniuje įvyko pirmasis 62 kilometrų kroso čempionatas, kuriame dviejose klasėse „Gaz” ir „Zil” varžėsi šios markės sunkvežimiai.
Lietuvoje populiarėjant automobilių „drago” lenktynėms turimomis žiniomis, sunkvežimių vilkikai jame dalyvavo tik vieną kartą. Tai įvyko Kaune organizuojamų „drago” naktų metu. Nors šiose lenktynėse dalyvavusių vilkikų startas buvo įspūdingas ir jo metu prasisukdavo galiniai ratai, tačiau 400 m trasos gale vilkikai pasiekdavo tik 80 km/h greitį. Nedaug, palyginus su amerikiečių pasiekimais. Aišku, amerikiečiai, siekdami įspūdingų rekordų ir efektingo vaizdo, tai daro su nestandartiniais vilkikais, jie sunkiasvorius automobilius perdaro taip, kad šie galėtų pasiekti net kelių šimtų kilometrų greitį. Australų sunkvežimis „Bandag Bullet 2007 metais sumušė įsibėgėjimo rekordą ir pateko į Gineso rekordų knygą. Drago trasą, kurios ilgis 402,3 m Australų sunkvežimis įveikė per 12 sekundžių, o trasos gale buvo pasiektas didesnis nei 300 km/h greitis.

parengė Renaldas Darius Dulinskas